Naujuoju Darbo kodeksu siekiama lankstesnių
darbo santykių ir mažesnės administracinės naštos darbdaviams, taip suteikiant
Lietuvos darbo rinkai didesnį konkurencinį pranašumą tarptautinėje erdvėje.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, pokyčiai darbo
santykių reguliavime yra tiesiog gyvybiškai svarbūs ir turi būti gerai
apgalvoti.

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje LVK
prezidentas Valdas Sutkus kartu su LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininke
Laura Duksaite – Iškauskiene pristatė darbdavių poziciją vertinant naująjį
Darbo kodeksą ir pirmiausia atkreipė dėmesį į Lietuvos užimamą vietą
pasauliniuose šalių konkurencingumo ir darbo rinkos reitinguose.

Lems
Lietuvos patrauklumą investuotojams

„Kalbėdami apie darbo santykius turime įvertinti,
kaip tai darys įtaką investuotojų pasirinkimui kurtis Lietuvoje ir čia steigti naujas
darbo vietas, taip pat siekiui pritraukti ir išlaikyti kuo daugiau talentų, kurti
jiems palankias darbo sąlygas“, – teigė V. Sutkus.

Pasaulio konkurencingumo indekse, kurį kasmet sudaro
Pasaulio ekonomikos forumas, Lietuva 
užima 41 vietą iš 144 valstybių. Vertinamos yra iš viso 12 skirtingų
sričių – nuo infrastruktūros iki darbo rinkos. Vertinant su darbo santykiais
susijusius rodiklius, Lietuva yra antrajame pasaulio šalių dešimtuke:
darbuotojų priėmimo ir atleidimo į darbą procedūrų sudėtingumo kriterijuje
Lietuva užima itin žemą – 125 vietą, darbo santykių lankstumo srityje Lietuva
taip pat yra tik 106,  pagal šalies
pajėgumą pritraukti talentus – 129, o pagal darbuotojų atleidimo iš darbo
sąnaudas – 112.

Didelę naštą darbdaviams vis dar sudaro būtent su
darbo santykiais susiję mokesčiai. Pasaulio banko duomenimis, įvairūs su darbo
santykiais susiję mokesčiai Lietuvoje sudaro daugiau nei 35 procentus nuo
komercinio pelno (angl. commercial profit). Tuo tarpu EBPO (angl. OECD) šalių
vidurkis – 23 proc., Europos ir Centrinės Azijos šalių vidurkis – 21 proc.
Taigi darbdaviams yra ypač aktualūs pokyčiai ne tik darbo santykių reguliavimo,
bet ir apmokestinimo srityje.

Daugiau
paprastumo ir lygiateisiškumo

LVK palankiai vertina darbo sutarties nutraukimo
nuostatas, kai darbuotojas yra įspėjamas prieš vieną mėnesį. Taip yra
suvienodinama praktika, kuri egzistuoja
kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje. Mokslininkų parengtame
socialiniam modelyje numatyta, kad sutrumpinus atleidimo iš darbo terminus,
darbuotojas gautų didesnę bedarbio pašalpą ir būtų labiau motyvuotas greičiau
susirasti naują darbą.

Viršvalandžių reguliavimo pakeitimai Darbo
kodekso projekte taip pat yra patogesni, nes leidžia darbdaviui ir darbuotojui
legaliai apskaityti
ilgesnes darbo valandas, atsižvelgti į darbuotojo poreikius, susijusius su
įsipareigojimais šeimai. Tai atspindi šiandienos realijas, kai tam tikrose
darbo vietose užduočių atlikimui reikia skirti daugiau laiko.

LVK
ypač palankiai vertina tai, jog Darbo kodekse aptariami smulkių ir vidutinių
įmonių ypatumai. Šios nuostatos numato daugiau laisvės ir mažesnę
administracinę naštą nedidelėms įmonėms.  Konfederacija taip pat palankiai
atsiliepia apie Darbo kodekse numatytas įvairesnes darbo sutarčių rūšis, kurios
labiau atitinka XXI amžiaus realijas.

„Darbo formos ir praktikos tampa vis
įvairesnės, todėl šis dokumentas taip pat turi jas reglamentuoti“, – atkreipė
dėmesį LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė Laura Duksaite –
Iškauskienė.

LVK atstovai pripažino, kad ne visos naujai
siūlomo Darbo kodekso nuostatos yra palankios darbdaviams. Tarp jų – profesinių
sąjungų teisių ir įtakos padidėjimas, 
reikalavimas skelbti informaciją apie vadovaujančių darbuotojų gautas
nuobaudas, taip pat įpareigojimas įmonėms, turinčioms daugiau nei 50
darbuotojų, steigti Darbo tarybas.

„Iš esmės pritariame, kad reikia apibrėžti
informavimo ir konsultavimo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, tačiau
siūlome ieškoti lanksčių formų, nes darbdaviai su personalu jau bendrauja kitaip.
Moderniose įmonėse darbuotojai yra pirmieji informuojami apie svarbiausius
sprendimus, jie gali siūlyti idėjas, kurias darbdaviai įgyvendina, ir patys
aktyviai dalyvauja įmonės valdyme“, – pastebėjo Laura
Duksaite – Iškauskienė .

Teiks
siūlymus

LVK atstovai pabrėžė, kad šiuo metu  diskutuojama ne apie kažkurį vieną įstatymą,
tačiau apie visą kompleksą dokumentų, apibrėžiančių naują socialinį modelį,
kuris leis problemas spręsti kompleksiškai. Pavyzdžiui, sutrumpinus informavimo
apie atleidimą iš darbo laikotarpį bei sumažinus išeitines kompensacijas bus
ženkliai pakelta laikinai gaunama bedarbio pašalpa.

„Darbo santykių liberalizavimas tik dar labiau
suaktyvins darbo rinką, kuomet darbdaviai nebebus priversti kelis mėnesius
laikyti nemotyvuoto iš darbo atleidžiamo darbuotojo ir skatins žmones aktyviau
ieškoti darbo ar drąsiau imtis savo verslo“, – teigė V. Sutkus.

Lietuvos verslo konfederacija pateiks verslo
atstovų nuomonę SADM, Vyriausybei
ir Seimui.

Tarptautinių
reitingų informacijos šaltiniai:

• http://reports.weforum.org/global-competitiveness-report-2014-2015/economies/#indexId=GCI&economy=LTU
• Labortax
  and contributions: http://www.doingbusiness.org/data/exploreeconomies/lithuania#paying-taxes
• Lietuvos šešėlinės
  ekonomikos leidinys nr. 2: http://files.lrinka.lt/LSE2013_2/LSE.pdf