Šiuo metu Lietuvoje galiojančią viešųjų pirkimų tvarką
reikia tobulinti: ekonominio naudingumo kriterijus turėtų tapti pagrindinis ir turėtų
pakeisti dabar dažniausiai naudojamą mažiausios kainos kriterijų. Šią Lietuvos
Respublikos Prezidentės ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovų nuomonę palaiko ir
Lietuvos verslininkai.
„Ekonominio naudingumo viešieji
pirkimai Lietuvoje nesudaro nė dešimtadalio visų pirkimų, kai tuo tarpu Europos
Sąjungoje jų skaičius siekia apie 80 proc. Tokias viešųjų pirkimų sistemos
pasekmes junta ne tik paslaugų ar prekių pirkėjai, bet ir daugelis šalies
gyventojų. Atrodytų, kad pirkti už mažiausią kainą yra protinga, tačiau
gyvenime taip nesielgia nei žmonės, nei privačios įmonės. Mes visada perkame tinkamą
prekę už tinkamą kainą – tai ir yra ekonominio naudingumo principas“, – teigė
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.
Pasak verslininkų
atstovo, natūralu, kad mažiausios kainos kriterijus verčia įmones mažinti savo
siūlomos prekės ar paslaugos kaštus. Paprastai taupoma kokybės sąskaita, todėl
neretai vėliau tenka ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui arba
darbai apskritai neužbaigiami laiku, nes laimėtoja paskelbta įmonė nebeturi
resursų ir galimybių juos atlikti.
Verslininkų nuomone, būtų
protinga aiškiai nustatyti, kad mažiausios kainos kriterijumi turėtų būti
vadovaujamasi perkant standartizuotas prekes ir paslaugas, tokias, kaip
automobilių kuras, telefono ryšio paslaugos ir pan. Be to, siekiant sklandesnio
pirkimų proceso, būtina mažinti biurokratizmą.
Pirkimus nuskaidrinti
padėtų mažiau konfidencialūs tiekėjų siūlymai, su kuriais turėtų teisę
susipažinti pirkimuose konkuruojančios įmonės. Šiuo metu kone visa paraiškose
teikiama informacija slepiama po konfidencialumo šydu, konkursų dalyviams
nepaliekant galimybių įvertinti konkurentų kvalifikaciją, patirtį ir galimybes
kokybiškai suteikti siūlomą prekę ar paslaugą.
Būtina peržiūrėti ir
apeliacijų teikimo tvarką. Šiuo metu pirkimų rezultatai neretai skundžiami
tiesiog siekiant vilkinti procesą. Pasak V. Sutkaus, pirmosios instancijos
teismuose skundai nagrinėjami vidutiniškai 120 dienų, dar 73 dienas – antrosios
instancijos teismuose. Gali praeiti net keleri metai, kol byla bus galutinai
išspręsta. Tokio vilkinimo padėtų išvengti reikalavimas, skundžiant teismui
pirkimo rezultatus, sumokėti žyminį mokestį, sudarantį, tarkim, 5 proc.
sandorio vertės. Ši prevencinė priemonė padėtų sumažinti piktnaudžiavimų teise
atvejų.
Viešųjų pirkimų tarnybos
duomenimis, 2011 m. mažiausios kainos kriterijumi remtasi beveik 96 proc., 2012
m. – 94 proc. viešųjų pirkimų. Vadinasi, ekonominio naudingumo kriterijumi
2010-2012 m. buvo remiamasi vykdant vidutiniškai vos apie 5 proc. pirkimų.
Vertinant 2013-ųjų metų
duomenis, matyti kiek daugiau teigiamų poslinkių. Viešųjų pirkimų, kuriuose
buvo naudojamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus,
sudarė apie 25 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Tačiau supaprastintuose
pirkimuose jis siekė tik apie 7 proc. bendros pirkimų vertės.
