Investicijų
pritraukimas į Lietuvą, inovacijų skatinimas ir valstybės įmonių pertvarka bus
pagrindiniai ateinančių metų Ūkio ministerijos prioritetai – apie tai
susitikime su verslo atstovais teigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
„Investicijoms
pritraukti skirsime ypatingą dėmesį. Tam stiprinsime agentūros „Investuok
Lietuvoje“ pajėgas, bus priimti papildomi ekspertai, kurie užsiims didelių
tarptautinių bendrovių pritraukimu į Lietuvą. Tai nebus bandymas kalbinti vien
tik „Tesla“ ar apsiriboti automobilių pramone, mūsų tikslas – pritraukti
įvairių tarptautinių verslo korporacijų “, – sakė M. Sinkevičius.
Ūkio
ministerija taip pat planuoja pertvarkyti ir verslumo skatinimo agentūros
„Versli Lietuva“ veiklą, nustatant aiškesnes veikimo kryptis ir atsisakant
perteklinių funkcijų.
„Norime matyti
stiprią veikiančią įstaigą, turinčią aiškius siektinus tikslus. Taigi turime
išgryninti tas kryptis, kuriomis „Versli Lietuva“ turėtų vadovautis ateityje –
ar tai būtų verslumo skatinimas, ar startuolių vystymas. Norėtume matyti ir
aktyvų verslo indėlį, siūlant galimas kryptis. Tai padės išvengti veiklos
chaoso, kai prisiimama įvairių funkcijų, o paskui su jomis nesusitvarkoma“, –
argumentavo M. Sinkevičius.
Lietuvos
verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad konfederacija
turi gerą ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį su Ūkio ministerija. Jis išreiškė
viltį, kad verslas ir ekonomikos klausimus kuruojanti ministerija toliau
sėkmingai dirbs kartu.
„Turime
siūlymų, kaip efektyvinti valstybės įmonių veiklą: reikia atskirti šių įmonių
vykdomas viešojo administravimo funkcijas nuo komercinių. Valstybė neturi
konkuruoti su verslu per savo valdomas įmones, teikdama joms paramą
konkurencinėje kovoje, kaip tai vyko Lietuvos geležinkeliuose, Lietuvos radijo
ir televizijos centre. Valstybės funkcija yra verslo sąlygų reguliavimas, todėl
ji pati neturėtų dalyvauti versle.
Norėtume
matyti pokyčius ir viešųjų pirkimų reguliavime. Esamoje sistemoje akivaizdžiai
reikia reformų. Pirkimai stringa dėl konkursus pralaimėjusių įmonių
piktnaudžiavimo teise: konkursų rezultatai skundžiami, bylų nagrinėjimas
užsitęsia ilgus metus ir projektai lieka neįgyvendinti. Turi būti atsisakyta
dabar vyraujančios orientacijos į mažiausios kainos kriterijaus taikymą,
reikėtų labiau siekti ekonominio naudingumo kriterijaus.
Ypač tai
aktualu medicinos diagnostikos įrangos ir reagentų įsigijimams valstybinėse
gydymo įstaigose. Dėl pigesnių ir mažiau kokybiškų reagentų gali nukentėti atliekamų
tyrimų rezultatai, pacientams gali būti nustatomos netikslios diagnozės ir
skiriamas netinkamas gydymas. Dėl to žmonių gyvybei net gali kilti pavojus, o
jų gydymas taps komplikuotas ir brangus. Suprantama, šiems pokyčiams reikalinga
politinė valia“, – sakė V. Sutkus.
Profesorius
Vladas Bumelis, bendrovės „Biotechpharma“ vadovas, retoriškai klausė, ar
Vyriausybė neturėtų peržiūrėti savo strateginių krypčių ir nukreipti
investicijų ten, kur sukuriama didesnė pridėtinė vertė ir gaunama ekonominė
nauda.
„Mes galėtume
padėti Vyriausybei nustatant racionalias ekonomikos plėtros kryptis. Jau dabar
turime pavyzdžių, kai apie šimtą darbuotojų turinčios įmonės sumoka pelno
mokesčio daugiau nei didieji pramonės gigantai. Savo energiją Vyriausybė turėtų
nukreipti į tai, kas ateityje gali atnešti daugiau mokesčių į biudžetą“, – sakė
V. Bumelis.
Profesorius
pabrėžė, kad biofarmacijos bendrovė „Sicor Biotech“ praėjusiais metais sumokėjo
19,73 mln. eurų pelno mokesčio – tai daugiau nei kitos pramonės įmonės. Pati
bioekonomikos pramonė, kuri šiuo metu kuria apie 2 proc. Lietuvos
bendrojo vidaus produkto, turi didelį potencialą augti.
LVK prezidiumo
narys Julius Niedvaras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gynybos pramonei nėra
skiriamas deramas dėmesys. Gynybos pramonę kuruoja dvi skirtingos ministerijos,
kurios atskirai užsiima gynyba ir atskirai pramone.
„Neseniai
priimtoje Nacionalinio saugumo strategijoje daug kalbama apie gynybą, bet kad
ir kaip mes prieštaravome ir bandėme įrodinėti, ten neliko žodžio „pramonė“.
Lietuvoje yra kelios dešimtys įmonių, kurios savo veiklą plėtoja krašto
apsaugos sistemoje, gynybos pramonės užsakymai siekia apie 300 mln. eurų ir yra
galimybė sukurti nemažai darbo vietų. Tai sritis turinti daug potencialo,
tačiau trūksta strateginio valstybės požiūrio“, – teigė J. Niedvaras.
Pasak jo, ES
susidomėjimas gynybos pramone didėja, todėl Lietuva tam irgi turėtų skirti
deramą dėmesį, nes nupirkti šarvuočiai bus taisomi ne Lietuvoje, bet
Vokietijoje.
M. Sinkevičius
teigė, kad gynybos pramonės klausimai jį taip pat domina, jau dabar Lietuvoje
lankosi nemažai Izraelio gynybos įmonių atstovų, planuojamas atsakomasis
vizitas į šią šalį.
