Tuo metu, kai
Lietuvos verslininkai santūriai vertina verslo aplinkos pokyčius regionuose,
daugelis savivaldybių administracijų įžvelgia nemažą pažangą šioje srityje,
rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas. Jo duomenimis, savivaldybių atstovai
kliūtis verslui labiau mato kaip pačių įmonių nesugebėjimą surasti darbuotojų
bei klientų, tuo tarpu kas trečias verslininkas teigia, kad reikėtų mažinti
biurokratinius reguliavimo trukdžius.
Tyrimo duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų biurokratinį
reguliavimą laiko viena didžiausių kliūčių verslui, kai tarp pačių valdininkų
taip manančių yra vos 1 procentas.
„Skirtingo matymo ir skirtingo situacijos suvokimo problema
regionuose kartojasi metai po metų, ir akivaizdu, kad pasiekus tam tikrą
kritinę ribą, galiausiai pribręsime ją spręsti. Regionuose, kurių augimas
labiausiai priklauso nuo verslo sėkmės, abipusis dialogas bei dalinimasis
patirtimi turi tapti prioritetu, o abi pusės – ieškoti būdų, kaip susikalbėti
ir viena kitą išgirsti. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo geriau“ – sakė
„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė
Giedrė Kubiliūnienė.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 m. atliktos įmonių vadovų
apklausos duomenimis, tik 17 proc. verslininkų sutinka su tuo, kad savivaldybės
administracija padeda spręsti smulkiam ir vidutiniam verslui kylančias
problemas. Daugiausia taip manančių verslininkų – Telšių (44 proc.), Tauragės
(29 proc.) ir Alytaus (23 proc.) apskrityse.
Net 68 proc. įmonių vadovų mano, kad vietos valdžia
neprisideda prie verslo problemų sprendimo.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus
pasigenda verslo atstovų įtraukimo į regionų plėtros tarybas.
„Regionų plėtrai labai padėtų, jei partnerystė su verslu
būtų reali, o ne deklaruojama. Verslininkų kompetencija atrinkti
efektyviausius, didžiausią ekonominį efektą galinčius kurti projektus yra
neginčijama, kaip ir abejotino efektyvumo pasiūlymų atmetimas. Mano manymu,
glaudesnis darbas ir verslo atstovų integracija į regionų plėtros tarybas
galėtų pakelti dialogą į kitą lygį ir paversti regionus patrauklesniais
investicijoms bei darbo vietų kūrimui”, – teigia V. Sutkus.
2017 m. lapkritį VšĮ „Versli Lietuva“ paskelbto tyrimo
duomenimis, dauguma savivaldybių vykdomų verslo rėmimo programų yra pasenusios,
neatitinka verslo poreikių, 4-iose iš 60-ies savivaldybių jų visai nėra, o apie
egzistuojančius rėmimo fondus vietos verslininkai dažniausiai nežino.
Nustatyta, kad tik 5-iose šalies savivaldybėse verslumo skatinimas verslui
suteikia realią naudą.
„Tokia verslininkų nuomonė parodo, kad Lietuvos
savivaldybėse vykdomos smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos yra mažai
efektyvios. Aktyviai dalyvaudami verslo finansavimo projektuose, pastebime, jog
regionų verslininkams labai svarbi parama rengiant investicinius verslo planus,
ES fondų finansavimo paraiškas, tačiau įmonių vadovai teigia pasigendantys
tokių rėmimo formų“, – teigė G. Kubiliūnienė.
„Spinter tyrimų“ pernai atlikta apklausa atskleidė,
kad tik 26 proc. mažų ir vidutinių įmonių vadovų savo regione esančią aplinką
verslui vertina teigiamai, o savivaldybių administraciją tarp labiausiai
verslui padedančių įstaigų įvardijo vos 12 proc. verslininkų.
