Nacionalinis susitarimas šių metų pabaigoje nustos galiojęs. Ar jis bus atnaujintas, priklausys nuo valdžios veiksmų. Mat socialiniai partneriai nelinkę būti vien formaliais jo dalyviais. Praėjusių metų spalio 28 dieną buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, verslo atstovų ir profesinių sąjungų. Ne vienas jo dalyvis valdžios įsipareigojimų vykdymą yra įvertinęs skeptiškai. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidento Valdo Sutkaus, pavyko įgyvendinti toli gražu ne visus iškeltus tikslus.
 
Ar Nacionalinio susitarimo idėja pasiteisino? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo V. Sutkaus.
 
Pirmiausia grįžkime į praeitį. Buvo Seimo rinkimai, naktinė mokesčių reforma, buvo daužomi parlamento langai. Tuo metu tiek šalyje, tiek užsienyje pasigirdo svarstymų apie galimus socialinius neramumus. Tai neigiamai veikė mūsų valstybės įvaizdį, menkino Vyriausybės galimybes skolintis finansų rinkose. Nacionalinis susitarimas buvo kaip ženklas tarptautinei bendruomenei, kad mūsų šalyje – viskas gerai. Toks tikslas buvo iškeltas prieš jį pasirašant ir pasiekti rezultatų tikrai pavyko.

Tačiau ar Vyriausybė laikosi šiame susitarime prisiimtų įsipareigojimų?
 
Pagrindinis jos įsipareigojimas buvo nebedidinti esamų ir neįvesti naujų mokesčių. Jo buvo laikomasi, ir tai jau nemažai. Bet kiti dalykai sekėsi ne taip gerai. Pavyzdžiui, įsipareigota 30 procentų sumažinti administracinę naštą verslui. Tai turėjo daryti vadinamoji Saulėlydžio komisija. Deja, į ją nebuvo įtraukti nei verslo, nei profesinių sąjungų atstovai. Ir ką matome? Komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis pasitraukė, pati komisija, sudaryta vien iš valdininkų, neatlieka jokio realaus darbo ir yra neveiksni. Kita – Saulėtekio komisija, atsakinga už verslo sąlygų gerinimą, darbą pradėjo energingai. Tačiau nuo vidurvasario jos veikla ėmė strigti: po atostogų pirmąkart į posėdį buvo susirinkta tik spalio pabaigoje. Galbūt tai tik smulkmenos, tačiau jos verslui tikrai svarbios.
 
Kokie dar valdžios pažadai nevirto realiais darbais?
 
Tai galima pasakyti apie atsinaujinančios energetikos plėtrą. Susitarime jai skirta nemažai vietos, tačiau programa nepajudėjo iš mirties taško. Atsinaujinančios energetikos įstatymas įstrigęs Seime ir visiškai neaišku, kada pajud

Vyriausybė jau užsimena, kad susitarimą reikėtų atnaujinti. Jei vardijate priekaištus, galbūt nesate nusiteikę jame toliau dalyvauti?
 
Anaiptol. Jau buvome susirinkę pas Vyriausybės kanclerį Deividą Matulionį, išsakėme savo poziciją. O ji yra paprasta: reikia į susitarimą įtraukti ne tik premjerą, bet ir ministerijas bei valdančiąją koaliciją sudarančių partijų vadovus. Pastarųjų parašų reikia, kad verslo sąlygas gerinantys teisės aktai nestrigtų Seime. Norėdami apžvelgti dar galiojančio susitarimo vykdymą, siekiame susitikti su svarbiausių ministerijų vadovais. Norime išsiaiškinti, kodėl nevyksta vieni ar kiti procesai, kas juos stabdo, galbūt reikia ir mūsų, verslo atstovų, pagalbos ar patarimų. Jeigu matysime, kad ministerijos nori įsitraukti į šį procesą, tuomet tikrai bus galima žvelgti į priekį. Jei to nebus, naujas Nacionalinis susitarimas gali virsti vien propagandinio pobūdžio dokumentu. Jei jis virs tik deklaracijų rinkiniu, visi juoksis iš tų, kurie jį pasirašė. To mes tikrai nenorime. Nacionalinis susitarimas turi būti civilizuota valdžios ir socialinių partnerių bendradarbiavimo forma, o ne tik eilinis dokumentas.

Egidijus Saladžius
„Lietuvos rytas“

Panašūs įrašai