Aukštojo mokslo reformos sėkmė priklausys nuo jai iškeltų, o svarbiausia
įgyvendinamų 5-6 kokybinių kriterijų, kurių aukštosios mokyklos privalėtų
laikytis ir juos siektų įgyvendinti. Tokiu atveju būtų galima tikėtis, kad
reforma atneš teigiamų rezultatų, kokių pavyko pasiekti Estijai. Prie tokių
išvadų buvo prieita Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuotoje tęstinėje
diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.
Lietuva turi siekti kokybiško aukštojo mokslo, kuris būtų konkurencingas ir
tarptautiniu mastu. Jei bus išsikeltas toks tikslas, tada bus žinomi ir
sprendimai, kuriuos būtina būtų priimti, teigė Kauno technologijos universiteto
rektorius prof. Petras Baršauskas.
„Panašiu keliu nuėjo estai, kurie susimažino savo universitetų skaičių iki
trijų. Jie iš esmės peržiūrėjo savo mokslų programas ir finansavimą ir šiandien
jų biudžetai yra 2,5 karto didesni nei didžiausių Lietuvos universitetų. Reikia
pradėti nuo minimalių kokybinių kriterijų, kurie yra seniai visiems žinomi: stojimo
balo didinimas, besidubliuojančių programų atsisakymas, darbą susiradusių
studentų skaičius, darbas su verslu ir
pramone, mokslo pasiekimai“, – dėstė prof. P. Baršauskas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos iki šiol pačios
nesilaikydavo net minimalių kokybinių reikalavimų ir stengdavosi gauti daugiau
asmeninės naudos.
Prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus Universiteto
rektorius, pasigenda aiškesnės vizijos, kokio rezultato siekiama šios
konsolidacijos metu, koks bus siekiamas galutinis rezultatas.
„Nėra aišku, kokiais būdais pasieksime kokybinį progresą, nes išskyrus
kokybinį ir finansinį kokybės siekio
deklaravimą daugiau nesimato, ko konkrečiai siekiame. Tenka
apgailestauti, kad šioje reformoje nesimato, kokia vieta paliekama privatiems
universitetams. Nematome jokių požymių, kad valstybė, skirstydama finansavimą
mokslinių tyrimų infrastruktūrai, vienodai traktuotų tiek valstybines, tiek
privačias aukštąsias mokyklas“, – sakė Prof.
dr. Arūnas Augustinaitis.
LVK prezidentas Valdas Sutkus akcentavo būtinybę patiems universitetams
eiti su savo rekomendacijomis ir vizijomis, o nelaukti Vyriausybės pasiūlymų
dėl aukštųjų mokyklų reformos ar uždavinėti klausimus, kokia turėtų būti
reforma.
„27 metus su aukštojo mokslo reforma nieko nebuvo daroma, valdžia nesiėmė
jokių konkrečių veiksmų, o dabar tikimąsi,
kad valdžia ims ir pateiks konkretų veiksmų planą. Iniciatyva turėtų eiti ne
tik iš Vyriausybės, bet ir universiteto,
verslo bendruomenės“, – teigė V. Sutkus.
V. Sutkus pristatė Lietuvos mokslų akademijos rekomendacijas dėl aukštojo
mokslo reformos. Jose teigiama, kad studentų skaičius kiekvienais metais
vidutiniškai sumažėja 5,8 proc., tuo tarpu studijų programų skaičius 2016 m. išaugo
trečdaliu, o programų skaičius vien bakalauro studijų lygmenyje siekia 800. Lietuvoje
iš viso yra 45 aukštosios mokyklos su kolegijomis, 22 universitetai ir 23
kolegijos.
Tuo tarpu investicijos į aukštojo mokslo sektorių šalyje yra nepakankamos.
2015 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aukštojo mokslo studijoms, moksliniams
tyrimams ir plėtrai švietimo srityje sudarė 282,8 mln. eurų arba 0,7 proc. BVP.
2010 m. šios išlaidos siekė 376,1 mln. eurų arba 1,3 proc. BVP.
Išlaidos universitetų ūkiui ir administravimui kinta nuo 12 iki 32 proc.
Vien Šiaulių universitetas išleidžia 32 proc. savo biudžeto ūkiui ir
administravimui, o 62 proc. šio universiteto studentų moka už mokslą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas
akcentavo būtinybę išsikelti realiai įgyvendinamus tikslus ir vengti
kraštutinumų.
„Mes dažnai puolame į kraštutinumus, išsikeliame sau neįgyvendinamus
reikalavimus, kurių neįvykdome arba nusprendžiame nieko nedaryti ir laukti, kol
problemos savaime išsispręs. Tai neatneša jokių rezultatų. Todėl reikia
tikėtis, kad LR vyriausybės komisija, kuri šiuo metu rengia auštųjų mokyklų
reformų planą nustatys įgyvendinamus tikslus ir reforma pajudės“, – pridūrė A.
Daniūnas.