Kiek kasdien į orą išmetame anglies dvideginio, kiek suvartojame elektros energijos ir ką tai reiškia aplinkosauginiu požiūriu – į tokius klausimus įmonių darbuotojams ir kitiems gyventojams duos atsakymus „žaliojo indėlio“ skaičiuoklės, kurias pristato Lietuvos verslo konfederacija. Tai yra iš dalies ES struktūrinių fondų remiamo projekto „Žaliojo verslo atsakomybė“ dalis. Juo siekiama informuoti visuomenę apie ekologinį sąmoningumą, skatinti naujų aplinkosaugos idėjų kūrimą ir jų pritaikymą versle bei kasdieniame gyvenime. Skaičiuokles galima rasti tinklapyje www.zaliasverslas.lt
Skaičiuoklė – kasdienybės iliustracija
Rugpjūčio 5-6 d. Zarasuose vykusiame festivalyje „Galapagai / Roko naktys“ „Žaliojo verslo atsakomybės“ palapinėje buvo įrengti ekranai, leidžiantys lankytojams pasiskaičiuoti, kiek jis teršia ir kiek tausoja aplinką. Suvedęs asmeninę informaciją apie kasdienę darbo ir gyvenamąją aplinką, lankytojas gauna duomenis, kokiais veiksmais ir kiek jis teršia gamtą. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip gyventojas galėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkos saugojimo. Iniciatyvos organizatoriai parengė dvi skirtingas anketas – vieną įmonių darbuotojams, kitą – gyventojams.
„Ne viena apklausa yra parodžiusi, jog lietuviams energijos išteklius taupyti svarbu, tačiau vardan patogumo ekologiniai įpročiai dažnai pamirštami. Bendra tendencija yra tokia, kad mūsų gyventojai labiau linkę žiūrėti į kitus nei pačius save. Todėl ši iniciatyva yra tarsi pabaksnojimas į save – viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų elgesio ir pastangų. Neabejojame, kad kasdienės elgsenos iliustracijos, pateiktos kiekvienam pasinaudojusiam skaičiuokle, leis aiškiau suvokti, kaip jis gali prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – sako Lietuvos verslo konfedaracijos projektų direktorė Redita Strumylaitė.
Anot jos, nors pasaulyje egzistuoja kelios dešimtys panašių „žaliųjų“ skaičiuoklių, tačiau jos leidžia tik sužinoti konkrečius duomenis, tačiau nieko nepasako, kaip elgsenos spragas užtaisyti, kokiais paprastais būdais taupyti energiją, maistą, mažinti išmetamų šiukšlių kiekį. „Mes ruošiame aiškias rekomendacijas, kurios, kaip tikimės, suteiks šiai iniciatyvai daugiau edukacinio pobūdžio“, – pabrėžė R. Strumylaitė.
Projekto vykdytojai taip pat užsimojo paskatinti verslo atstovus kurti palankesnę gamtai darbo aplinką. Palapinėje buvo galima dalyvauti internetinėje apklausoje – pagal dešimties klausimų atsakymus organizatoriai kuria taisykles „Žaliajam biurui“. Šios taisyklės vėliau bus išplatintos Lietuvos įmonėms.
Rinks kūrybiškiausias ekologines idėjas
Susiruošusius pasiskaičiuoti savo „indelio“ į gamtos taršą pasitiko prie palapinės stovinčios originalios skulptūros – dviejų metrų aukščio muliažai, vaizduojantys elektros lemputę, automobilį ir šiukšlių kibirą. Prie kiekvieno muliažo kabėjo lenta, ant kurios susirinkusieji buvo kviečiami pasidalinti idėjomis, kaip elgtis ekologiškiau.
Pasak muliažų autorės menininkės Genutės Straigytės, šie kūriniai simbolizuoja tris reiškinius, kurie bene labiausiai teršia aplinką – anglies dvideginio išmetimą, elektros energijos pereikvojimą ir atliekų gausėjimą.
„Kiekvieną jų galima sumažinti iki minimumo, tereikia lašo kūrybiškumo ir šiek tiek pastangų. Kurdama šias skulptūras pastebėjau, kad pavyzdžiui, atliekas galima originaliai panaudoti kuriant meną, papuošalus ir taip pagyvinti aplinką. Automobiliu beveik niekad nesivažinėju viena, visada atsiranda draugų ir pažįstamų, kurie traukia į tą pačią pusę, reikia tik nepatingėti pasiklausinėti“, – mintimis dalijosi menininkė, kuri savo kūrinius gamino iš atliekų – kartono ir vielos.
Kaip ekologinė iniciatyva atsirado roko festivalyje? Pasak „Galapagų / Roko naktų“ prodiuserio Algirdo Barniškio, roko festivaliai visame pasaulyje skleidžia ekologines idėjas, bet Lietuvoje ši tendencija dar tik skleidžia pirmuosius daigus. „Šiukšlių kalnai prie scenos – ne mums. Tad norime prisidėti prie kiekvieno reikšmingesnio žingsnio siekiant gražesnės ir švaresnės aplinkos. Juolab, jog ekologinės idėjos, kiek pastebėjau, lietuvių tarpe tampa vis aktualesnės – nuo šiukšlių rūšiavimo iki energijos taupymo. Pačiam labai smalsu išbandyti „žaliąją“ skaičiuoklę ir sužinoti, kaip galėčiau pakoreguoti savo elgesį, kadangi nesijaučiu šventasis“, – prisipažino festivalių prodiuseris ir muzikantas.
Praėjusiais metais KTU politikos ir viešojo administravimo instituto atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog tik maždaug dešimtadalis lietuvių, skatinami aplinkosauginių motyvų, stengiasi nuolat rūšiuoti atliekas, taupyti energiją ir vandenį, riboti vartojimą ir asmeninį naudojimąsi automobiliu. Vidutiniškai trečdalis lietuvių niekada to nedaro.
