Pirmojo 2011 m. pusmečio Latvijos ekonomikos augimas buvo
spartesnis nei prognozuota, tad šių metų BVP prognozės padidintos nuo
3,3 iki 3,9 proc. nors ir antrąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimas
nežymiai lėtės. Vis dėlto, globalios ekonomikų lėtėjimo tendencijos
turės gana stiprią įtaką Latvijos ekonomikai. Todėl kitų metų BVP
prognozes Danske bankas mažina nuo 3,8 iki vidutiniškai 2,8 proc.
Spartų ekonomikos atsigavimą pirmąjį pusmetį lėmė eksportas,
palaipsniui atsigaunanti vidaus paklausa ir teigiamas žemos bazės
efektas. Spartėjo ir infliacija. Tai nulėmė išoriniai veiksniai bei
netiesioginių mokesčių didinimas. Antrąjį šių metų pusmetį buvo stebimos
jau stabilesnės vartojimo kainų tendencijos, kurios atitinka ankstesnes
šių metų prognozes. Išorinių veiksnių poveikis Latvijoje ateinančiais
metais teigiamai veiks vartojimo kainų tendencijas. Įvertinus tai, kad
mokesčiai nebus didinami, o augimas lėtės, infliacija sudarys apie 2,9
proc. (anksčiau prognozavome apie 3,4 proc.).
Einamosios sąskaitos balansas pirmąjį šių metų pusmetį išliko
teigiamas, tačiau tai lėmė teigiami tiek privačių asmenų, tiek ES
struktūrinė paramos einamieji pervedimai. Tuo metu užsienio prekybos
balansas ir toliau išliko neigiamas. Eksporto augimo lėtėjimas neigiamai
paveiks einamąją sąskaitą ir deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina,
didės, tačiau atitiks sparčiau augančių ekonomikų lygį – apie 5 proc.
BVP. Kita vertus, toliau blogėjantis užsienio prekybos balansas rodo,
kad struktūrinės Latvijos ekonomikos problemos išlieka. Atsigavus vidaus
paklausai išorinis šalies nesubalansuotumas ir vėl pradės didėti. Tai
patvirtina, kad ekonomikos priklausomybė nuo eksportuojančios pramonės
nėra pakankama. Iš tiesų pramonė Latvijoje sudaro mažiausią dalį BVP
palyginus su kitomis Baltijos ekonomikomis (sudaro apie 11 proc. BVP).
Be to, didelė eksporto priklausomybė nuo santykinai žemą pridėtinę vertę
generuojančių šakų (tokių, kaip medienos pramonė) mažina tvarios ir
subalansuotos ekonomikos raidos perspektyvą.