Kaip užtikrinti darbuotojo teises ir kartu
nevaržyti verslo pertekliniu reguliavimu, kodėl bankai nukreipia investicijas
iš Lietuvos į kaimynines šalis, kaip nustatyti aukštosiose mokyklose ruošiamų
specialistų poreikį, surengtame susitikime diskutavo Lietuvos verslo
konfederacijos ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovai.
Pasak „valstiečių
žaliųjų“ lyderio Sauliaus Skvernelio, Darbo kodeksą keisti reikėjo, jis yra
pažangus, darbo sutarčių įvairovė, procedūrų trumpinimas, paprastinimas – yra
gerai. Tačiau saugikliai, susiję su darbuotojų derybinių galių stiprinimu,
atstovavimu, jų teisių gynimu, profesinių sąjungų veikla, turi būti. Tie
saugikliai iš esmės darbo santykių neapsunkina, bet saugumo jausmą darbuotojams
sukuria. O tai yra būtina, nes dabartinė situacija Lietuvoje yra tokia, kad
piliečiai socialinio saugumo jausmo neturi.
„Dėl
išeitinių išmokų ir informavimo apie atleidimą terminų, žinoma, galima derėtis,
bet darbuotoją prilyginti lygiaverčiu darbdaviui, o ne laikyti silpnesniąja
darbo santykių puse, negalime. Socialiai atsakingose įmonėse tai veiktų, tačiau
realybėje yra nesąžiningų įmonių, dėl to negalime visko palikti deryboms. Dažniausiai
darbuotojai tiesiog neturi gebėjimų išsiderėti, ar išsireikalauti priimtinų
sąlygų.
Kokia
prasmė darbuotojui būti profesininės sąjungos nariu, jeigu jį atleidus iš
darbo, profesinė sąjunga jo teisiškai negali atstovauti teisme? Reikia
skatinti, kad profsąjungose būtų ne 8, o 80 proc. darbuotojų.
Pritariame
nulinei darbo sutarčiai. Tikrai manau, kad normalioje verslo aplinkoje, tai yra
pakankamai geras dalykas, nes galima elgtis lanksčiai, o darbuotojo atžvilgiu –
sąžiningai, mažinti šešėlį“, – teigė S.
Skvernelis
LVK
prezidentas Valdas Sutkus įžvelgia
paradoksą, jog visi politikai sako, jog modernizuoti darbo santykius reikia,
bet tuojau pradeda vardinti, ko daryti negalima: „Kėdės, stalo mums reikia, bet
miško nekirskime. Kaip mes ką nors pakeisime, nieko nekeisdami?
Pasak
LVK prezidento, Darbo kodeksą nuolat bandoma padaryti socialinės rūpybos
sistemos dalimi. Pavyzdžiui, žmogus, kuris išeina į pensiją savo noru, turėtų
gauti dviejų atlyginimų išmoką. Vadinasi jis gautų ir pensiją, ir du papildomus
atlyginimus, nors pats išeina savo noru ir gauna kitą pajamų šaltinį
pragyvenimui. Tokių ir panašių dalykų Darbo kodekso projekte buvo daug.
„Lazda
turi dugalus. Kas bus, jeigu valstybė prikurs pernelyg daug brangiai
kainuojančių garantijų įvairioms socialiai remtinos grupėms? Verslo įmonės XXI
amžiuje konkuruoja globalioje rinkoje ir yra tiesiog priverstos mąstyti
racionaliai – jeigu nebus įmanoma tokių žmonių atleisti, tai įmonės
paprasčiausiai vengs juos į darbą priimti. Reguliavimas turi būti
subalansuotas, reikia laikytis protingumo ir proporcingumo kriterijų, nuolat
dairytis, kas vyksta kaimyninėse šalyse“, – teigė
V. Sutkus.
LVK
viceprezidentas Stasys Kropas akcentavo, kad yra būtina mažinti perteklinį
finansų rinkų reguliavimą Lietuvoje. Jau dabar galima konstatuoti,
kad tam tikros perteklinio reguliavimo iniciatyvos turės pasekmių tolesniam
šalies ekonomikos finansavimui ir plėtrai. Štai jau du bankai
šiuo metu steigiasi Estijoje.
Pasak finansų analitiko Stasio
Jakeliūno, bankai galimai traukiasi dėl bumerango efekto: „Jeigu
yra per daug reguliavimo, gal kažkada jo buvo per mažai. Žinoma, bankai čia yra
nieko dėti. Esame linkę kalbėtis, diskutuoti ir aiškintis tas gilias
priežastis. Tikriausiai viena iš priežasčių yra rinkos mažėjimas, kaštai susiję
su kapitalo reikalavimais“.
Valstiečių žaliųjų sąjungos
atstovai pritaria verslininkų išsakytiems lūkesčiams, kad valstybiniai ir
privatūs universitetai turėtų būti lygiaverčiai.
„Kalbant apie aukštąjį
universitetinį išsilavinimą, mūsų pozicija tikrai nėra radikali, kad daugumą
universitetų reikia uždaryti ir palikti tik du ar tris. Tačiau – ir nėra
liberali. Mes pasisakome už du akademinius nacionalinius universitetus ir
profiliuotus universitetus, ir pačio mokslo finansavimo modelio keitimą. Privalome
prognozuoti specialistų poreikį – valstybė turi duoti tikslinį užsakymą, kokių
specialistų reikės. Kalbant apie valstybines ir privačias aukštąsias mokyklas, joms
turi galioti bendros žaidimo taisyklės ir teisinės sąlygos“, – sakė S.
Skvernelis.
Lietuvos miškų asociacijos
pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad dabartinis 5 proc. nuo visų
pajamų mokestis miškų savininkams yra socialiai neteisingas, nes argumentuojant
būtinybe tvarkyti bendro naudojimo kelius, einančius per privačius miškus,
nuspręsta papildomai apmokestinti tiktai privačių miškų savininkus.
„Valstiečių žaliųjų“ lyderis S.
Skvernelis patikino, kad šiam mokesčiui nėra pritariama ir jį būtų siūloma
naikinti.