„Ignitis saulės parkai“ puikiai iliustruoja, kokius pokyčius visuomenėje gali paskatinti verslas, siūlydamas inovatyvias paslaugas. Tikime šio projekto sėkme bei viliamės, kad UAB „Ignitis“ pavyzdys įkvėps ir kitus verslus savo paslaugomis prisidėti prie realių pokyčių aplinkosaugoje ar kitose visai visuomenei svarbiose srityse“.

Kitų kategorijų laureatai:

„Metų medicinos, biotechnologijos ir farmacijos pasiekimo“ kategorijoje už išmanius kraujo tyrimus be dūrio apdovanojimas įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir įmonei „Brolis Semiconductors“;

„Metų išmaniuoju sprendimu“ pripažinta „Bitė Lietuva“ siauriajuosčio daiktų interneto paslauga;

„Metų išmaniojo sprendimo viešajam sektoriui“ kategorijoje nugalėjo Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Vilniaus miesto 3D modelis;

„Metų finansų paslauga“ pripažinta „Scorify“ paslauga „Bankinių išrašų klasifikavimas“;

„Metų masinio vartojimo paslauga“ išrinkta „Creative Partner“ sąskaitų platforma www.saskaita123.lt;

„Metų technologija“ pripažintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sukurtas inovatyvus ir neskausmingas skausmo diagnostikos įrankis „PainLESS“;

„Metų eksporto“ kategorijoje už didelį indėlį į atvykstamojo turizmo plėtrą nugalėjo Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija;

„Metų mokslo paslauga verslui“ kategorijoje laimėjo Vytauto Didžiojo universitetas už lietuvių kalbos fonogramų automatinės transkripcijos tekstu paslaugą;

„Metų teisės paslauga“ pripažinta  „Juridicon” paslauga „Duomenų apsaugos pareigūnas Allaw”;

„Metų energetikos projektu“ išrinkti „Solarbank“ SoliTek saulės moduliai;

„Metų socialinės atsakomybės projektu“ pripažinta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pagalbos vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms programa „Šilti apsilankymai.

Komisiją, vertinusią konkurso dalyvių paraiškas, sudarė: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l. e. p. vadovas Gintas Kimtys, komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas, „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė, Maxima LT komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

The post „Metų paslaugoje 2020“ laurus susišlavė Ignitis saulės parkai appeared first on lvk.lt.

Apdovanojimai bus įteikti įmonėms, nugalėjusioms šiose kategorijose: „Metų medicinos, biotechnologijos ir farmacijos pasiekimas“, „Metų išmanusis sprendimas“, „Metų išmanusis sprendimas viešajam sektoriui“, „Metų finansų paslauga“, „Metų masinio vartojimo paslauga“, „Metų technologija“, „Metų eksportas“, „Metų mokslo paslauga verslui“, „Metų teisės paslauga“, „Metų energetikos projektas“, „Metų socialinės atsakomybės projektas“, „Metų paslauga 2020“.

Renginio metu vyksiančioje diskusijoje  „Lietuvos ateities DNR po pandemijos“ savo mintimis dalinsis:

• Dovilė Grigienė, AB „Swedbank“ valdybos pirmininkė;
• Žydrė Gavelienė , „Lietuvos turizmo rūmų“ prezidentė;
• Gintas Kimtys,  Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius;
• Marius Dubnikovas, LVK viceprezidentas, finansų analitikas.

Diskusiją moderuos: Ramūnas Terleckas, žurnalo„Verslo klasė“ redaktorius.

The post „Metų paslauga 2020“ apdovanojimai appeared first on lvk.lt.

„Vasaros pradžioje, pasikeitus LVK vadovybei, savo nariams ir visuomenei pažadėjome svarbius organizacijos pokyčius. Buvo priimta interesų konfliktų valdymo politika bei pradėjo veikti skaidrumo registras – šie pokyčiai sulaukė itin teigiamų atsiliepimų“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis. „Mūsų ambicingiausią išsikeltą tikslą – LVK valdysenos reformą – įgyvendinsime spalio 1 dieną vyksiančiame visuotiniame LVK narių susirinkime“.

Svarbiausi siūlomi LVK valdysenos pokyčiai –  naujų organų – LVK Tarybos, Valdybos ir Etikos komisijos – įsteigimas ir jų kompetencijų nustatymas. Planuojama, jog LVK prezidentas turės 6 viceprezidentus, kurie sudarys LVK Valdybą. Narių atstovavimas LVK Taryboje bus išplėstas nuo 17 iki 25 narių. Pirmą kartą bus suformuota LVK Etikos komisija, kuri prižiūrės kaip laikomasi interesų konfliktų valdymo politikos, etikos kodekso ir kitų LVK veiklos dokumentų.

Po Kongreso LVK narių lauks kasmetinis LVK apdovanojimų vakaras, kurio metu bus įteikti tradiciniai LVK – „Partnerystės lyderio“, „Verslo ambasadoriaus“, „Garbės ženklo“ apdovanojimai.

LVK apdovanojimų vakarą spalio 1 d. nuo 15 val. kviečiame stebėti LVK Facebook paskyroje.

The post Lietuvos verslo konfederacijos kongresas nubrėš tolimesnės veiklos kryptis appeared first on lvk.lt.

Jau rugsėjo 30 d. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kasmetiniuose „Metų paslauga“ apdovanojimuose bus pagerbtos inovatyviausius sprendimus ir paslaugas praėjusiais metais rinkai pristačiusios įmonės. 

Apdovanojimai bus įteikti įmonėms, nugalėjusioms šiose kategorijose: „Metų medicinos, biotechnologijos ir farmacijos pasiekimas“, „Metų išmanusis sprendimas“, „Metų išmanusis sprendimas viešajam sektoriui“, „Metų finansų paslauga“, „Metų masinio vartojimo paslauga“, „Metų technologija“, „Metų eksportas“, „Metų mokslo paslauga verslui“, „Metų teisės paslauga“, „Metų energetikos projektas“, „Metų socialinės atsakomybės projektas“, „Metų paslauga 2020“.

Renginio metu vyksiančioje diskusijoje  „Lietuvos ateities DNR po pandemijos“ savo mintimis dalinsis:

• Dovilė Grigienė, AB „Swedbank“ valdybos pirmininkė;
• Žydrė Gavelienė , „Lietuvos turizmo rūmų“ prezidentė;
• Gintas Kimtys,  Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius;
• Marius Dubnikovas, LVK viceprezidentas, finansų analitikas.

Diskusiją moderuos: Ramūnas Terleckas, žurnalo„Verslo klasė“ redaktorius.

Prestižinius apdovanojimus rugsėjo 30 d. 14 val. kviečiame stebėti Lietuvos verslo konfederacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

The post LVK „Metų paslauga 2020“ apdovanojimuose bus pagerbtos inovatyviausias paslaugas pristačiusios įmonės appeared first on lvk.lt.

„Džiaugiamės, kad šiuo neapibrėžtumų pilnu laikotarpiu mus, kaip patikimus partnerius, pasirenka itin stambus institucinis investuotojas. Šis finansavimas atveria naują puslapį mūsų istorijoje ir suteikia dar daugiau naudos verslui šalyse, kuriose veikiame. Tarp jų, žinoma, ir Lietuvoje. Nukreipsime lėšas tam, kad šiuo vis dar sunkiai prognozuojamu laikotarpiu suteiktume operatyvų ir dabar itin reikalingą sąskaitų finansavimą įmonėms“, – komentuoja „Factris Holding B.V.“ finansų vadovas Justas Šaltinis.

Anot jo, finansavimo pritraukimo procesas vyko viso karantino laikotarpiu, o prieš patikint 50 mln. eurų sumą, investuotojas atliko ne tik įmonės finansinių rezultatų ir portfelio kokybės patikrinimus, bet ir išsamius procedūrų auditus bei „Factris“ elektroninės platformos bandymus.

NNIP yra didžiausios Nyderlandų gyvybės draudimo įmonės „Nationale Nederlanden“ turto valdytojas, turintis 285 mlrd. eurų portfelį.

Tarp labiausiai paveiktų – eksportuojančios įmonės

Kaip vieną pandemijos pasekmių J. Šaltinis įvardija eksporto įmonių faktoringo portfelio kritimą. Lietuvoje veikiančios „Factris LT1“ bendrovės duomenimis, šiuo metu jis sudaro apie 35 proc. bendro portfelio, o pernai atitinkamu laikotarpiu – 44 proc.

„Matome, kad klientai vis dar kenčia dėl COVID-19 pasekmių užsienio rinkose. Karantino įvedimas paveikė didžiausias eksporto partneres, kai kurios buvo sustabdžiusios savo veiklą. Tad eksporto dalis portfelyje krenta. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad eksporto kritimą iš dalies kompensuoja gerai suvaldyta viruso krizė Lietuvoje ir atsigaunantys vartotojų lūkesčiai“, – komentuoja J. Šaltinis.

Anot jo, dabar tiek smulkiam ir vidutiniam verslui, tiek didelėms įmonėms itin išaugęs sąskaitų finansavimo su draudimu poreikis. Šiuo metu bendrovės portfelyje draustų sąskaitų faktūrų portfelis sudaro apie 65 proc., o pernai atitinkamu laikotarpiu buvo 35 proc.

„Tikimės, mūsų galimybė pasiūlyti konkurencingos kainos ir draudimo sinergiją finansuojant sąskaitas padės klientams. Jie galės suteikti lankstesnes atsiskaitymo sąlygas savo užsakovams ir didinti pardavimus tiek užsienyje, tiek vystydami verslą šalies viduje. Verta paminėti, kad dėl bendro Nyderlanduose sudaryto draudimo poliso, kitaip nei kiti draudikai, mūsų draudimo partneris ir toliau sklandžiai teikia prekinio kredito draudimo limitus bei nemažina jau esamų limitų. Įmonės, taip pat ir nukentėjusios nuo COVID-19, gali pasinaudoti kompleksiniais apyvartinio kapitalo sprendimais – draustu ar nedraustu faktoringu, atvirkštiniu faktoringu bei kredito linija su INVEGA garantijomis ir galimybe susigrąžinti palūkanas“, – teigia J. Šaltinis.

Jis taip pat papildo, kad „Factris“ neseniai pristatė naują elektroninę platformą, kuri įmonėms leidžia gauti finansavimą bei administruoti finansuojamas sąskaitas dar paprasčiau ir efektyviau. „Šios platformos įdiegimas turėjo labai svarbų vaidmenį derantis ir bendradarbiaujant su investuotoju“, – sako J. Šaltinis.

Bendrovės duomenimis, šiemet iki rugpjūčio pabaigos buvo finansuota 10 960 sąskaitų, kurių vertė kone 50 mln. eurų, t. y. 8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.  

Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame. 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje ne bankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“. Šiuo metu įmonė savo paslaugas teikia Lietuvoje, Nyderlanduose ir Latvijoje. Artimiausi planai – plėstis į dar daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu ne bankinio faktoringo lyderiu Europoje.

The post „Factris“ gavo 50 mln. eurų investiciją – dalis atiteks Lietuvos įmonėms appeared first on lvk.lt.

Penktadienį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio pasirašytame pareiškime Baltarusijos valdžios institucijų atstovams raginama kuo skubiau nutraukti bet kokį smurtą, gerbti pilietines ir politines žmogaus teises ir laisves bei atsisakyti bet kokių veiklos ribojimų, pirmiausiai informacinių technologijų srityje.

„Smerkiame bet kokį jėgos ir smurto naudojimą prieš taikius Baltarusijos gyventojus bei neteisėtą piliečių teisės į informaciją apribojimą – interneto ryšio ir svetainių blokavimą, masinius piliečių sulaikymus. Smerkiame bet kokius suvaržymus, nukreiptus į Baltarusijoje veikiančius ūkio subjektus  – veiklai būtinų komunikacijų apribojimą, neteisėtas kratas įmonių būstinėse, judėjimo laisvės suvaržymą“, – kalbama pareiškime. 

„Mus su Baltarusija sieja stiprus istorinis ryšys, esame Baltarusijos ekonominiai vartai į Europą ir pasaulį, todėl jaučiame moralinę pareigą reaguoti į pastarųjų dienų įvykius“, -sakė A. Romanovskis. „Pagrindinis mūsų organizacijos ginamas principas yra ekonominės veiklos laisvė. Šiuo metu šis principas kartu su pagarba žmogaus teisėms yra trypiami OMON batais“.

Pareiškime taip pat akcentuojama, jog smurtui nesiliovus, Baltarusijai gresia Lietuvos ir tarptautinės bendruomenės sankcijos, dėl kurių nukentės ir ekonominiai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2019 m. Baltarusija buvo 7-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka ir 4-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka.

Visą pareiškimą skaitykite čia.

The post Lietuvos verslas smerkia smurtą ir komunikacijų apribojimą Baltarusijoje appeared first on lvk.lt.