Rengdama mokesčių ir socialinės sistemos
tobulinimo planą Vyriausybė pasirinko ne revoliucinių reformų, bet nuoseklių
pokyčių kelią, teigia planą įvertinusi bei šiandien savo siūlymus pristačiusi Lietuvos
verslo konfederacija (LVK).
Konfederacijos
prezidento Valdo Sutkaus teigimu, pateiktas planas leidžia tikėtis pozityvių permainų,
tačiau kai kuriems šalies ekonomikos sektoriams gresia rimtos problemos, jei
planas būtų priimtas neįsiklausius į verslo atstovų argumentus.
„Dalis
pateiktų siūlymų tikrai reikalingi, juos vertiname pozityviai – tai ir neapmokestinamojo
pajamų dydžio (NPD) bei išmokų už vaikus didinimas, ir siūlymas darbdavio
socialinio draudimo įmokoms nustatyti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio
„grindis“. Prie šešėlinės ekonomikos masto mažinimo prisidėtų siūlomas NPD
įvedimas socialinio draudimo įmokoms“, – vardijo V. Sutkus.
Pasak
jo, LVK taip pat palaiko Vyriausybės norą peržiūrėti verslo liudijimų veiklos
rūšis, nes dabar veikianti sistema nors ir naudinga, tačiau nebūtinai pati
efektyviausia. Taip pat pradedančius savo verslą veikti skaidriai motyvuotų
individualios veiklos apmokestinimas, susietas su per metus gaunamo pelno
dydžiu, o vardan sąžiningos konkurencijos remiama idėja žemės ūkio veiklą
vykdančių įmonių pelną ir žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas
apmokestinti bendra tvarka.
„Visame
pakete yra ir dalis pasiūlymų, su kuriais sutikti negalime. Nepritariame
siūlymui didinti akcizus dyzeliniam kurui, siūlome nenaikinti 0 proc. pelno
mokesčio tarifo socialinėms įmonėms, taip pat manome, kad nenaudingas būtų ir siūlomas
fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto progresinis
apmokestinimas“, – pristatydamas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo
plano vertinimą teigė LVK prezidentas.
Pasak
jo, 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms panaikinimas siūlomas
skubotai, nes trūksta analizės ir aiškumo, kokias pasekmes tai turės šiuo metu
veikiančioms socialinėms įmonėms bei jų įdarbinamų neįgaliųjų integracijai.
„Šis
siūlymas skamba pakankamai skubotai ir nubraukia tuos socialinių įmonių
teikiamus privalumus, kurie ypač reikalingi neįgaliųjų integracijai į darbo
rinka. O pasiūlymą progresiškai apmokestinti fizinių asmenų nekomercinės
paskirties nekilnojamąjį turtą siūlome reikšmingai koreguoti mokesčio netaikant
vienam būstui, kuriame asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo
turto vertės. Visam kitam turtui siūlome taikyti 0,5 proc. tarifą“, – siūlo LVK
prezidentas.
LVK pristatytuose
siūlymuose taip pat nepritariama siūlymui atsisakyti lengvatinio pridėtinės
vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo viešbučių bei kitų asmenų teikiamoms
apgyvendinimo paslaugoms ir apmokestinti jas PVM bendra tvarka.
„Pastarasis
siūlymas iškreipia apgyvendinimo sektoriaus konkurencinę aplinką ir mažina visą
Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis. Padidintas
PVM tarifas lems didesnę paslaugos kainą ir labai sumažins sektoriaus
konkurencingumą, pablogins investicinę aplinką apgyvendinimo sektoriuje ir jau
vykdomų investicinių projektų gyvybingumą. Kadangi kaimyninėse šalyse taikomas
lengvatinis viešbučių apmokestinimo tarifas, PVM tarifo padidinimas
apgyvendinimo paslaugoms mažins turistų srautus, nes kelionių organizatoriai
tiesiog trumpins apgyvendinimo laiką Lietuvoje“, – pagrindinius argumentus vardijo V. Sutkus.
Su
papildomais sunkumais, anot jo, susidurtų ir privačios sveikatos priežiūros
įstaigos, jei būtų nuspręsta panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą
nekilnojamajam turtui, naudojamam sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
„Šiam
siūlymui pritarti negalime, todėl, kad tuomet privačios sveikatos priežiūros
įstaigos būtų akivaizdžiai diskriminuojamos ir patirtų papildomų sąnaudų, nes
privalėtų mokėti mokestį, kuris netaikomas viešosioms sveikatos priežiūros
įstaigoms. Tokiu būdu būtų sudarytos nelygiavertės veiklos sąlygos tam tikrų
grupių ūkio subjektams bei maža to, pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo
nuostatos“, – sakė V. Sutkus.
„Taip
pat papildomai siūlome svarstyti galimybę naikinti pelno mokestį
reinvestuojamam pelnui, kaip tai daro Estija ir ketina daryti Latvija bei spartinti
PVM grąžinimą nuo didesnių sandorių, nes ištęsiant šį procesą verslas tiesiog netenka
apyvartinių lėšų. Taigi tikimės toliau bendradarbiauti ir kalbėtis su valdžios
atstovais ir bendru sutarimu pasiekti, kad mokestinė aplinka būtų ne tik
socialiai teisinga, bet ir atitinkanti verslo poreikius“, – reziumavo V.
Sutkus.