Liepos mėnesį transporto sektoriaus problemą aptaręs Seimo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad kelių priežiūrai skirsto lėšos skirstomos neefektyviai ir pavėluotai, laiku nepanaudojamos, o Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos nepakankamai bendrauja su sektoriaus įmonėmis. Rugpjūčio 22 d., vyko Seimo Ekonomikos komiteto klausymai skirti aptarti kaip keičiasi nepatenkinama sektoriaus situacija.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius dar prieš posėdį teigė, kad šiemet kelių tiesimo ir tvarkymo konkursai buvo skelbiami per vėlai, todėl šiemet panaudota tik nedidelė dalis keliams tiesti ir tvarkyti skirtų lėšų, ir vėl darbai bus pradedami rudenį – tuomet, kai darbus vykdyti ekonomiškai nenaudinga, kenčia kokybė.
Vertindamas komiteto posėdyje pristatytus svarbiausių Lietuvos infrastruktūros įmonių planus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad investicijų planai atrodo daug žadantys, tačiau realus jų įgyvendinimas nuvilia.
„Vizijos ir gražios prezentacijos yra gerai, bet jaučiasi kvalifikacijos trūkumas tas vizijas paverčiant realybe. Ši Susisiekimo ministerijos vadovybė dirba jau dvejus metus, tačiau be kalbų apie augančias investicijas į transporto sektorių ir nuolatinę kovą su mistiniais šešėliais darbai mažai pasistūmėjo. Tą geriausiai galime matyti Lietuvos keliuose“,- tvirtino V. Sutkus.
Puikus to pavyzdys yra Vilniaus – Klaipėdos geležinkelio ruožo elektrifikacijos projektas. Ministras metų pradžioje tvirtino, kad sutartis su generaliniu rangovu bus pasirašyta liepos 1 d., tačiau dabar matyti, kad dėl ypač didelio ir gremėzdiško pirkimo tai geriausiu atveju bus padaryta šių metų pabaigoje.
„Tam, kad planai būtų įgyvendinami praktikoje, būtina skubiai spręsti perkančiųjų organizacijų darbuotojų kompetencijos problemas ir skaidriau bei atviriau bendradarbiauti su verslo bendruomene, kad kartu įgyvendintume šių ir kitų metų transporto infrastruktūros plėtros planus“,- sakė LVK prezidentas.
Jo teigimu, labai pasigendama Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų bendradarbiavimo su verslo bendruomene. Nors ministras nuolat kalba apie skaidrumą bei atvirumą, ministerijai pavaldžios įstaigos realiame gyvenime elgiasi priešingai – net Seimo komiteto posėdžio metu LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas, nepaisydamas Seimo narių nuostabos, pareiškė, kad jo pristatyta medžiaga apie investicijų planus yra konfidenciali. Be to, LVK dar liepos mėnesį nesėkmingai kreipėsi į automobilių kelių direkciją prašydama pateikti duomenis kaip šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vykdo Kelių plėtros ir priežiūros programą (KPPP) ir žvyrkelių asfaltavimo programa.
Nors ministras šiemet ne kartą viešai apkaltino kelininkų įmones nekokybišku darbų atlikimu, Seimo nariai stebėjosi, kad tiek parlamentui, tiek visuomenei jau daugiau nei metus skambiai viešinama Kelių audito ataskaita vis dar nepristatyta. Seimo narius nustebino ir tai, kad paprašytas pagrįsti savo pareiškimą, kad per pastaruosius dešimt metų buvo iššvaistyta 1,5 mln. eurų, R. Masiulis pripažino, jog šis skaičius hipotetinis.
„Kelininkų įmonės mano, jog garsiai nuskambėjusį kelių būklės auditas bus užginčytas teisme. Tuo tarpu į mūsų prašymus pateikti tyrimo metodiką bei išsamius jo rezultatus LAKD iš viso nereaguoja. O iš pirmųjų susitikimų su LAKD rangovai grįžo įsitikinę, kad šio tyrimo rezultatai lengvai bus užginčyti teisme“,- po posėdžio sakė V. Sutkus.
Posėdžio metu pristatyti institucijų planai Seimo nariams pasirodė per daug paviršutiniški ir deklaratyvūs, todėl dar rudenį komitete bus aptariamos investicijos į geležinkelius, o 2019 m. pradžioje – kelių tinklo būklė. Taip pat, nuspręsta rekomenduoti Susisiekimo ministerijai sukurti ilgalaikę Lietuvos transporto infrastruktūros vystymo strategiją. Rokas Masiulis pažadas, kad šis dokumentas bus baigtas iki jo kadencijos pabaigos buvo sutiktas su šypsenomis – Ekonomikos komitetas nurodė, kad pirminės šio dokumento versijos tikisi sulaukti ne vėliau nei po pusmečio.