Energetikos ministerija jau paskelbė
apie naujosios Lietuvos energetikos strategijos rengimą. Jos pradinį variantą
ministerija iš rengėjų – Lietuvos energetikos instituto – turėtų gauti rugpjūtį.
Su Lietuvos verslo konfederacijos nariais susitikęs energetikos ministras Rokas
Masiulis sakė, kad po to, kai bus parengtas strategijos projektas, jo aptarti bus
kviečiami ir verslo atstovai.
„Prieš strategijos
patvirtinimą yra numatyti susitikimai tiek su įmonėmis, tiek su
organizacijomis, nes svarbu išgirsti ir verslininkų nuomonę. Strategijos
poreikis yra didelis ir reikšmingas, nes mes baigiame daug etapų, kuriuos
buvome numatę ankstesnėse strategijose – atsinaujinančių energijos šaltinių
priemonės beveik visos įgyvendintos, jungtys ir terminalas pastatyti. Šie
projektai jau pradeda funkcionuoti, taigi, reikia įvertinti, kaip veikia tai,
ką mes jau turime ir numatyti, ką reikėtų plėtoti ateityje“, – sakė R.
Masiulis.
Laukiama ES remiamų projektų
Pasak
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, šiuo metu vienas
iš opiausių klausimų verslui – vangus iš ES fondų finansuojamų infrastruktūros
projektų vykdymas. Projektų rangos konkursai nėra skelbiami nei transporto
infrastruktūros, nei energetikos srityse. Buvęs Finansavimo laikotarpis iki
2015 metų jau yra pasibaigęs, taigi, gali atsitikti taip, kad inžinerinės,
statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų.
Pasak V. Sutkaus, jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų
bedarbių skaičiaus padidėjimą. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų
organizavimą ir skelbimą.
R. Masiulis pabrėžė,
kad šiuo metu yra ruošiamos finansavimo programos, iš kurių labiausiai
pažengusi yra viešųjų pastatų renovacija – tam numatyta apie 30 mln. eurų.
Kitos programos, kaip elektros ir dujų perdavimo tinklai, yra ruošiamos, tačiau
visas šias programas reikia derinti su Europos Komisija, o tai užima laiko.
Vyriausybė šį procesą laiko prioritetiniu, todėl tempas yra toks greitas, koks
tik begali būti.
Biokuro rinkos plėtrą diktuoja kaina
Pasak
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, įmonių ir miškų
savininkai investavo į biokuro gamybą ir dabar jaučia, kad jo nebereikia, nes
pirkimai gerokai sumažėję. Lietuvai įsirengus SGD terminalą, pasigirsta spekuliacijų,
kad bus siekiama žūtbūt išlaikyti gamtinių dujų vartojimo apimtis ir taip
pagrįsti šias investicijas. R. Masiulis nuramino, kad niekas nebus daroma
dirbtinai: kuro pasirinkimą lemia kaina bei kitos objektyvios priežastys.
R. Masiulis
patikino, jog biokuro paklausa sumažėjo ne dėl SGD terminalo: „Dujų turi būti
tiek, kiek reikia. Niekas nesiruošia dirbtinai stabdyti biokuro vartojimo. O šiemet
biokuro paklausą apkarpė šiltesnė žiema“.
Ieško galimybių pakeisti katilus
Daugelyje
Europos valstybių veikia paramos programos individualių namų modernios šildymo
įrangos, naudojančios biokurą, įsigijimui. Lietuvoje absoliuti dauguma
individualių namų šildymui naudoja neefektyvius ir pasenusius biomasės deginimo
katilus. Verslo atstovai siūlo remti ir individualius namus, nes tai leistų
mažinti oro taršą ir biokuro kainas, plėsti nacionalinę biokuro deginimo
įrenginių gamybos pramonę.
Pasak R.
Masiulio, ministerija pritartų idėjai keisti neefektyvius biokuro katilus namų
ūkiuose. Tačiau fiziniams asmenims negalima skirti ES paramos, nes to neleidžia
paramos taisyklės. Visgi ieškoma galimybių, kaip padėti žmonėms šildytis
efektyviau.
