Konservatoriai vėl pasiryžę gelbėti Lietuvą, nebijodami paskandinti partijos

Konservatoriai vėl pasiryžę gelbėti Lietuvą, nebijodami paskandinti partijos

Rugsėjo 8-9 dienomis Tarptautiniai Prekybos rūmai ICC Lietuva (toliau ICC Lietuva), atstovaujantys stambiausias prekybos ir paslaugų įmones bei jų asociacijas Lietuvoje bei užsienyje, organizavo susitikimus su politinių partijų atstovais. ICC Lietuva nariai susitiko su Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskich, Tėvynės Sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi, nariais Irena Degutiene bei Rimantu Dagiu ir socialdemokratų partijos atstovais Algirdu Sysu ir Rimantu Vaitkumi.

Susitikimai buvo skirti išsiaiškinti Lietuvos verslo atstovams aktualius partijų rinkiminių programų klausimus apie Lietuvos energetiką, valdžios efektyvumą bei atskaitomybę, didesnį verslo organizacijų įtraukimą į politikos formavimą per Trišalę tarybą, biudžeto subalansavimą, „Sodros“ reformas, ES lėšų panaudojimą, Lietuvos fiskalinę ir mokestinę politiką, Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos efektyvumą, privataus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu įvedimo galimybes, spartaus greitųjų vartojimo kreditų iš nebankinių struktūrų plitimą ir kita.

Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskich, projektuodamas galimą būsimos Vyriausybės politiką, pabrėžė, kad išrinkta į valdžią partija laikytųsi pragmatiškos, tačiau ekonominį augimą ir visuomenės gerovę skatinančios politikos: „Gerą investuotoją reikia nupirkti,”- kalbėdamas apie tikslinių investicijų pritraukimą į Lietuvą partijos lyderis pabrėžė, kad, norint į Lietuvą pritraukti stambų, patikimą ir ilgalaikį investuotoją, reikia jam sudaryti ypač patrauklias finansines, mokestines, infrastruktūrines sąlygas, jei reikia – teikti ir kitas lengvatas.

Prašomas pasisakyti apie mažojo ir smulkaus verslo perspektyvas Lietuvoje, V.Uspaskich teigė, kad partijos vizija yra „ne žlugdyti didžiuosius, bet suteikti galimybes mažiesiems konkuruoti“. „Jei koncentracija rinkoje žlugdo konkurenciją ir didieji tinklai pasiekia monopoliją nacionaliniu lygmeniu, valdžiai būtina turėti įrankius šių procesų valdymui“, – tęsė partijos pirmininkas, pridurdamas, kad mažajam ir vidutiniam verslui reikėtų sudaryti palankias sąlygas.

Partijos pirmininkas griežtai atskyrė LEO LT ir valstybės kompetencijas: anot jo, LEO LT įmonei turi būti suformuluota konkreti užduotis – statyti atominę elektrinę, tuo tarpu valstybė turi prisiimti visą atsakomybę formuojant kainodarą, elektros tinklų valdymo strategiją ir politiką.

V. Uspaskich buvo gana skeptiškas komentuodamas ES paramos įsisavinimo bei subalansuoto biudžeto klausimus: Europos Sąjungos paramai įsisavinti visuomet reikia dalinio valstybės finansavimo, todėl valstybės biudžetas turi būti nuolat didinamas ir tai tik dar labiau įsuka infliaciją

Susitikimo metu Darbo partijos pirmininkas ne kartą pabrėžė, kad partijos programoje stengiamasi vengti populizmo ir nekomentuojami tie klausimai, ties kuriais nėra įdirbio ar neturima pakankamai ekspertinių žinių. Viktoras Uspaskich, išklausydamas Bankų asociacijos vadovo S. Kropo komentarus dėl fizinių asmenų bankroto įstatymo bei A. Iškausko (Lietuvos programinės įrangos aljansas) pasisakymus informacinės visuomenės klausimais, paragino verslo visuomenę būti pilietiškai aktyvia ir teikti pataisymus, pasiūlymus, ypač tais klausimais, kuriuose turi aukšto lygio ekspertinių žinių. „Mano durys verslui visada atviros, o mobilus įjungtas 24 valandas per parą: jeigu labai reikia, susitikimus surengiame ir vienuoliktą valandą vakaro“,- pabaigai pridūrė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Socialdemokratų atstovai, A. Sysas ir R. Vaitkus su savimi atsinešė jau raštu atsakytus ICC Lietuva klausimus. Deja, svarbiausi klausimai taip ir liko neatsakyti: partijos nariai pažadėjo juos perduoti savo kompetentingiems komitetams.

Su socialdemokratais itin plačiai diskutuota dėl biudžeto formavimo ir subalansavimo. Matydami dvi išeitis – arba nevykdyti Seimo primestų įpareigojimų Vyriausybei didinti valstybės biudžeto išlaidas didesne apimtimi negu augs Lietuvos ekonomika, arba stabdyti jau priimtą Fiskalinės drausmės įstatymo veikimą, – siūlė didinti BVP perskirstymą per biudžetą. Socialdemokratų atstovai pažymėjo, kad dabartinė valdžia dosni visoms socialinėms grupėms, pridurdami, kad koalicinėje vyriausybėje yra sunku „vesti vieną politinę liniją“.

Anot Algirdo Syso, Trišalę Tarybą reikėtų reformuoti į keturšalę, įtraukiant nevyriausybinių organizacijų atstovus ir skatinti dialogą tarp socialinių partnerių.

Dėl „Sodros“ „lubų“ įvedimo partijos atstovai išlaikė socialdemokratiškąjį solidarumą ir teigė aktyviai kovosią prieš tokio sprendimo priėmimą.

Diskusijoje su Tėvynės Sąjunga/ Lietuvos krikščionimis demokratais, kuriuos atstovavo koalicijos pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo nariai Irena Degutienė ir Rimantas Dagys.

A. Kubilius, vardindamas pagrindines TS-LKD rinkiminės programos kryptis patikino, kad reikalingos ryžtingos ir išmintingos permainos ir pilnavertis pilietinis dialogas. “Imsimės būtinų reformų – net jei jos dar sykį paskandins konservatorių partiją”, – pažadėjo partijos lyderis, kalbėdamas apie nepopuliarius, tačiau iš esmės reikalingus sprendimus.

Konservatoriai, dėstydami savo pozicijas dėl Trišalės tarybos pasitelkė konkrečius Airijos ir Danijos atvejus . „Dialogas tarp verslo asociacijų ir profsąjungų – esminis Dvišalės tarybos pagrindas. Valdžia į šį procesą gali kištis tik kraštutiniu atveju,”- tikino I. Degutienė. Trišalės tarybos veiklos formavimo atžvilgiu siūloma remtis Danijos pavyzdžiu, kuomet pirmiausia siekiama dvišalio bendradarbiavimo ir susitarimo . Kalbėdami apie Trišalės tarybos veiklą, konservatorių atstovai pažymėjo, jog nėra gerai, kad šioje taryboje nėra atstovaujamos paslaugų ir prekybos įmonės, kurias vienija ICC Lietuva.

Siekdami administracinio aparato efektyvumo didinimo, konservatoriai pasiūlė viešajame sektoriuje taikyti verslo veiklos principus . Darbuotojų darbo efektyvumo kontrolei didinti siūlyta sekti Pietryčių Azijos šalių pavyzdžiu, kur valstybės tarnautojai yra tiesiogiai atsakingi už savo darbą: už nevykdymą gresia griežtos nuobaudos, o premijos skiriamos tik už gerus darbo rezultatus.

Kalbėdami apie biudžeto subalansavimą konservatoriai iškėlė klausimą, ar tai tikslinga atsižvelgiant į prognozuojamą ekonomikos augimo mažėjimą. „Iki šiol nesubalansavus biudžeto, toks veiksmas ateityje gali būti žalingas,“- teigė konservatoriai.

Konservatoriai atsargiai komentavo tiesioginių mero rinkimų įvedimą. “Kadangi dar nėra aiškaus veikimo modelio, tiesiogiai renkamo mero institucija yra labiau pažeidi korupcijai”, – teigė TS-LKD lyderiai. Tačiau TS atstovai palaikė tiesioginio atstovavimo idėją savivaldos lygmeniu net ir seniūnijose, nes taip atsiranda „tikra organiška bendruomenė“.

Pasisakydami apie „Sodra“ mokesčių „lubas“, jie priminė, jog jos buvo įvestos jau konservatorių valdymo laikotarpiu, tačiau toks žingsnis tuo metu buvo neefektyvus. Šiandien, pasak I.Degutienės, “Sodros lubų įvedimas sąlygos socialinį sprogimą”, todėl siūlomas alternatyvus planas – mažinti gyventojų pajamų mokestį ir socialinių valstybinių paslaugų mastą. Lietuvos energetikos strategijoje A.Kubilius akcentavo, kad reikia orientuotis į Vakarus ir mažinti „prisirišimą“ prie Rytų, taupyti energiją, renovuoti namus ir teisines priemonės spartesniam šio projekto vykdymui, pritraukti privatų kapitalą; maksimaliai išnaudoti atsinaujinančių energijos resursus, šalinti kliūtis decentralizuotai elektros gamybai.

Susitikimų metu iškilo ir naujų klausimų: Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos problematika, privataus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu įvedimo galimybė, spartus greitųjų vartojimo kreditų iš nebankinių struktūrų.

ICC Lietuva susitikimai su partijomis atskleidė keletą tendencingų krypčių. Visos partijos išreiškė nuostatą, jog asocijuotos visuomenės grupės turi bendradarbiauti, ieškoti problemų sprendimo tarpusavyje, ir teikti pasiūlymus vyriausybei, kad pastaroji kuo greičiau imtų veikti. Partijos pažadėjo atkreipti dėmesį į informacinės visuomenės programos skaidrų įgyvendinimą ir spręsti institucinę problematiką, pradėti kontroliuoti sparčiai plintančių greitųjų kreditų teikimo procesą, pritarė verslą kontroliuojančių institucijų registro steigimui.

Tarptautinius prekybos rūmus ICC Lietuva 1994 metais įsteigė įvairios Lietuvos verslo organizacijos ir įmonės. Šiuo metu asociacija Tarptautiniai Prekybos rūmai ICC Lietuva jungia 41 narys ir priklauso pasaulinei Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce) organizacijai, kuri dabar dažniau vadinama Pasaulio verslo organizacija (The World Business Organisation). Daugiau kaip prieš 89 metus įkurta Pasaulio verslo organizacija atstovauja visų pasaulio verslo ir pramonės šakų įmonių bei verslo organizacijų interesams tarptautiniame lygmenyje. ICC Lietuva tikslas – verslo atstovams perteikti tarptautinę praktiką, kuri padėtų didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Daugiau informacijos:
ICC Lietuva gen. direktorius Algimantas Akstinas, tel: (5) 2121111, el. paštas: a.akstinas@icclietuva.lt