Gruzija pastaruoju metu yra tapusi viena populiariausių personažų žiniasklaidos nušviečiamuose įvykiuose po pasaulinės bankų krizės fenomeno. Nepastebimai karinio konflikto priežasčių nagrinėjimą į antrą planą nustumia šalies atstatymo bei ekonomikos kėlimo klausimai, užsienio šalių gautos paramos įgyvendinimo planai. Lietuvos verslininkai, užuosdami permainų vėjus Gruzijoje, skuba pasinaudoti teikiamomis galimybėmis, todėl kartu su oficialia Lietuvos delegacija, lydint Užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną bei Užsienio reikalų ministerijos specialųjį patarėją Gruzijai Laimoną Talat-Kelpšą, vyksta į verslo misiją. Vizitas, kurio dalyviai daugiausia statybos įmonių atstovai, numatomas š.m. lapkričio 11-14 d.
Pasak L. Talat-Kelpšos, verslo misija į Gruziją būtų pats efektyviausias kelias surinkti reikiamai informacijai, norint užmegzti verslo kontaktus, kadangi asmeninių pažinčių kelias šioje šalyje vis dar yra įprastas reiškinys verslo reikalams tvarkyti. Tvirto pagrindo organizuoti verslo delegaciją į Gruziją taip pat suteikia šiuo metu itin palankios galimybės: užsienio valstybės skyrė 2,7 mlrd. JAV dolerių siekiančią paramą per karą prarastoms šalies investicijoms kompensuoti bei finansų sistemai stabilizuoti, nuo kurios nemaža dalis nubyrės laiku sureagavusiems verslininkams. Be to, Gruzijos valdžia svarsto galimybę sukurti garantinį fondą užsienio investuotojams. Kiti svarbūs faktai, padrąsinantys veikti Lietuvos verslininkus – nenuvertėjusi nacionalinė valiuta (euro atžvilgiu netgi sustiprėjusi), stabilios nekilnojamojo turto kainos, šalies rytuose esančios dar neįsisavintos žemės, šalies valdžios parama investuotojams į turizmą bei statybas.
Kitas svarbus vizito rengimo aspektas susijęs su pozityvia Gruzijos pozicija Lietuvos atžvilgiu: partneriai Gruzijoje laukia užsienio investuotojų, o valdžia stengiasi sukurti palankias sąlygas verslo plėtrai, vykdo įvairias reformas (skatinamas nekilnojamojo turto įsigijimas, miesto pakraščiuose parduodama žemė, statomi gamybiniai-pramoniniai objektai, skiriamos lėšos patrauklių turistinių objektų atstatymui). Spalio mėn. Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame pasitarime su Lietuvos verslininkais dėl Lietuvos ir Gruzijos ekonominio bendradarbiavimo dar kartą buvo įrodyta: Gruzijos Vyriausybė nori, jog investicijų srautas nenutrūktų, kartu ji ieško būdų suteikti verslui konkrečių garantijų. O ir požiūris į Lietuvą šioje šalyje vienareikšmiškai teigiamas.
Numatoma vizito programa labai dinamiška bei daug žadanti: susitikimai su Lietuvos ambasadoriumi Gruzijos Respublikoje, aukščiausiais Gruzijos valstybės pareigūnais, įvairių šalies regionų atstovais bei partneriais, lankymasis valstybės institucijose bei Gruzijos regionuose, susipažinimas su pokarine situacija verslo bei investicijų srityse. Tai be abejo leis užmegzti formalius ir neformalius ryšius tarp valstybių, verslininkai gaus progą susirasti naujų partnerių ar sustiprinti senesnius ryšius bei veiklą.
Būtina paminėti, jog Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva, inicijuojantys vizito rengimą, jau turi nemaža nacionalinių partnerių Gruzijoje, su kuriais yra glaudžiai bendradarbiaujama, kaip antai: ICC Georgia, Baltic Chamber of Commerce in Georgia, Invest in Georgia, PLA Pipers, Lietuvos Respublikos ambasada Gruzijoje. Šiuo metu ruošiama delegacija į Gruziją nėra pirmoji ICC Lietuva rengiama misija. Sėkmingų verslo vizitų patirtį liudija milžiniško spaudos bei visuomenės dėmesio susilaukęs verslo vizitas į Gruzijos Respubliką š.m. gegužės 5-8 d., kurio metu įvyko ne tik susitikimai su aukštais Lietuvos bei Gruzijos pareigūnais, verslo partneriais, susipažinimas su rinkos galimybėmis. Verslininkų delegacijos vizitas Boržomi kurorte paskatino inicijuoti Druskininkų kurorto plėtros ir investicijų pritraukimo patirties perdavimo Boržomi kurortui projektą, aptartos bendradarbiavimo galimybes turizmo ir investicijų srityse, taip pat Boržomi kurorto atgaivinimo planas.
