Vakar Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva organizuotos konferencijos „Paslaugų sektorius Lietuvoje: ar norai atitinka galimybes“ dalyviai vieningai sutiko, kad Lietuva gali konkuruoti tik žmogiškaisiais ištekliais, tačiau net jei žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius dvigubai didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, faktai rodo, kad kiekybė neatitinka kokybės. 

„Konkurencinga darbo jėga – esminė sąlyga siekiant pritraukti užsienio kompanijas ir orientuojantis į žiniomis pagrįstą ekonomiką. Jei norime kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir jas eksportuoti, reikia užtikrinti praktinį studentų paruošimą“, – teigė Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva prezidentas. 

Auditorijoje nuskambėjo komentaras, jog LR Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių estai vadina užsienio investicijų caru, tačiau mes vis dar galime pasigirti tik dviem užsienio kompanijų technologijų centrais. Slovakija, turinti panašų kaip Lietuva gyventojų skaičių, turi 30 tokių technologinių centrų, nepaisant mažesnio studentų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus. 

LR Vyriausybės investicijų tikslas per ateinančius dešimt metų pasiekti, kad vienam gyventojui tektų iki 40 tūkstančių litų investicijų vertės, kai dabar tenka apie 10 tūkstančių litų. Šių ambicingų projektų sėkmė priklausys nuo to, ar Vyriausybės veiksmai pritraukiant į Lietuvą tokius pasaulinius paslaugų centrus kaip „Barclays“ ar „Western Union“, ras politinį palaikymą tarp koalicijos partnerių ir ar bus užtikrintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. 

„Mums iš tiesų gali pavykti, tačiau Vyriausybė turi užtikrinti sklandžią ir lanksčią infrastruktūros plėtrą. Akivaizdu, kad šiandien, kai statybos dokumentų derinimas trunka dvejus-trejus metus, spartus pasaulinės reikšmės paslaugų centrų steigimasis – vis dar neįmanoma misija,“ – sakė Rolandas Valiūnas, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva viceprezidentas. 

Dar 2009 metais pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardinta, kad Lietuva konkurencingumo sieks mokslo, inovacijų ir technologijų integracija, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien neatitinka siekiamybių. 

Pasak V. Sutkaus, vykdančiosios valdžios institucijų pagrindinis uždavinys yra ne tik sukurti strategijas, pasirinkti ūkio plėtros prioritetus ir tai pagarsinti, bet ir nuolat dalyvauti įgyvendinimo procese, nustatyti konkrečius uždavinius, vertinti pasiektus rezultatus bei užtikrinti tinkamą ES lėšų paskirstymą, kuris šiandien vis dar palankesnis tradicinei pramonei. 

Šių metų II ketvirtį paslaugų eksportas augo antrą ketvirtį iš eilės ir padidėjo 19 proc. Transporto paslaugos sudaro daugiau kaip pusę – 57,6 proc., o aukštųjų  technologijų paslaugos – tik 11 proc. viso eksporto.

 „Eksportas yra svarbus ekonomikos augimo variklis, tačiau vien eksporto potencialo nepakaks pasiekti aukštesnių augimo tempų. Tik aukštos pridėtinės vertės kūrimas paslaugų ir kituose sektoriuose gali lemti spartesnį ekonomikos augimą. Statistika rodo, kad krizės metu aukštųjų technologijų paslaugų sektorius, nukentėjo mažiausiai, o informacinių technologijų įmonių skaičius buvo linkęs net augti“, – teigė Violeta Klyvienė, „Danske Banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims. 

Kalbėdama apie finansinių paslaugų ir bankų sektorių, V. Klyvienė pažymėjo, jog didelė šio sektoriaus integracija į Šiaurės valstybių rinkas neleidžia sparčiau atsigauti Lietuvos paskolų rinkai, tačiau integracija lėmė ir esminį šalies bankinio sektoriaus pranašumą – bankai Lietuvoje iš krizės išbrido be mokesčių mokėtojų pinigų priešingai nei daugelyje kitų ES valstybių.

Bendrasis pelnas paslaugų sektoriuje šių metų II ketvirtį didėjo 5,3 proc., kai 2009 m. II ketvirtį buvo užfiksuotas 34 proc. nuosmukis. Pelnas didėjo dėl labiausiai vystomos didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,5 proc) bei transporto, saugojimo ir ryšių sektoriaus (3,1 proc.) augimo. Iš viso paslaugų sektorius (neįskaitant viešojo ir finansų sektorių) Lietuvoje sukuria iki 50 proc. BVP, ir tai atitinka ES vidurkį, tačiau reikia didinti paslaugų sektoriaus našumą ir eksporto potencialą.

Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva organizuotoje konferencijoje „Lietuvos paslaugų sektorius: ar norai atitinka galimybes?” susirinko per 100 paslaugų verslo lyderių, kurie išsakė įvairių patarimų konferencijoje dalyvavusiam LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui bei Ūkio ministrui Dainiui Kreiviui. Tarp jų – siūlymas neapmokestinti reinvestuojamo pelno, liberalizuoti darbo santykius, prailginti alkoholio pardavimo laiką ir pritraukti privatų verslą viešųjų paslaugų sektoriaus problemų sprendimui. Pažymėta, kad valstybės pagalbą skatinant eksportą būtina nukreipti ne tik į gamybos įmones, bet ir į medicinos, švietimo, inžinerinių sprendimų bei finansinių konsultacijų, draudimo paslaugų sektorius.

Konferencijos remėjai – „Danske bankas“, Lietuvos draudikų asociacija, Mokslo vadybos centras, personalo atrankos ir konsultacijų bendrovė „Strategic Staffing Solutions“. Konferencijos informacinis partneris – žurnalas „IQ Economist“. 

Nuotraukos iš renginio.

Apie Lietuvos verslo konfederaciją | ICC Lietuva

 Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva – didžiausia Lietuvos paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones atstovaujanti verslo organizacija, kurios nariai sukuria 19 proc. šalies BVP ir 10 proc. visų darbo vietų. Organizacija vienija daugiau nei 1500 šalies įmonių ir 16 verslo asociacijų. Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva aktyviai dalyvauja Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje ir yra Pasaulio verslo organizacijos (International Chamber of Commerce – ICC) narė. Organizacija yra pasirašiusi daugiau nei dvidešimt bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos, užsienio bei tarptautiniais partneriais.

 Kontaktinis asmuo: Dalia Venslovaitė, Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva, korporatyvinių reikalų direktorė, dalia@icclietuva.lt, +370 6 850 0084.