Konkurencijos taryba (KT) tyrimus nuo šiol vykdys remdamasi nustatytais prioritetais ir tokiu būdu galės skirti daugiau resursų konkurencijos pažeidimų prevencijai aktyviau bendraudama su verslu. Tai akcentavo naujasis Tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas, kalbėdamas neseniai vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos inicijuotoje konferencijoje.
Š.Keserausko teigimu, didėjantis KT
tyrimų skaičius ir riboti institucijos resursai iki šiol kliudė užsiimti
prevencija ir verslo švietimu, todėl tyrimai pradėti vertinti atsižvelgus į jų
svarbą, o prioritetas skiriamas didžiausią naudą vartotojams suteiksiantiems
tyrimams. Kaip pažymėjo Konkurencijos tarybos vadovas, dalį dėmesio, kurį Taryba
galėtų skirti svarbiems tyrimams, anksčiau atitraukdavo mažareikšmiai
pažeidimai reklamos ar konkurencijos srityje, todėl pirmiausia apsibrėžta, kas
patenka į šią sąvoką. Tai turėtų sumažinti bendrą tyrimų skaičių ir padėti Tarybai
susitelkti į svarbiausius pažeidimus, kurie daro didelę žalą vartotojams.
Konferencijoje taip pat kalbėta apie
konkurencijos teisės aktualijas, šviežiausią teismų praktiką, didėjančias
baudas už šios srities pažeidimus. Š. Keserauskas sakė, kad taikomos sankcijos
iki šiol neužtikrino atgrasomojo poveikio, o, pavyzdžiui, pagal vidutinės baudos
už kartelį dydį 2010 m. buvome ES sąrašo gale – mūsų baudos kartais net iki 50
kartų mažesnės nei kitose šalyse. Todėl natūralu, kad stiprėjo poreikis didinti
baudų adekvatumą, kad jos atgrasytų nuo tokių susitarimų ateityje kitus ūkio
subjektus. Jas skaičiuojant bus taikoma EK metodika. Pagal naujus reikalavimus
keisis baudų skaičiavimo bazė – bauda įprastai bus skaičiuojama ne nuo bendrųjų
įmonės pajamų, o nuo susijusių su pažeidimais. Didės ir pažeidimo trukmės įtaka
– baudos dydis bus dauginamas iš metų skaičiaus. Pakartotinių pažeidimų atveju
bauda galės būti didinama iki 100 proc.
Diskutuota ir apie asmeninę įmonių vadovų
atsakomybę. Iš visų ES narių pernai tik Lietuva, Latvija ir Kipras vis dar
neturėjo fizinių asmenų atsakomybės už šios srities pažeidimus. Šiemet sugriežtinus
Konkurencijos įstatymą tokia atsakomybė Lietuvoje jau įteisinta. Įmonės vadovui, prisidėjusiam prie draudžiamų
susitarimų, 3-5 metams gali būti apribota teisė eiti vadovo pareigas,
papildomai jis gali gauti ir baudą iki 50 tūkst. litų. Kaip kalbėta
konferencijoje, Konkurencijos taryba nenori būti vien sankcijų skyrimo
institucija, juk svarbiausias tikslas – ne nubausti verslininką, o apsaugoti
vartotoją, todėl čia itin svarbi pažeidimų prevencija ir dialogas bei
informacijos sklaida.
Konkurencijos tarybos atstovai akcentavo,
kad, tiriant bylas, vadovaujamasi ne formaliais kriterijais, o atsižvelgiama į faktinį
ūkio subjekto elgesio turinį tiek tiriamo pažeidimo metu, tiek ir Konkurencijos
tarybos atliekamo tyrimo metu. Taigi, ūkio subjektai yra skatinami aktyviai
naudotis ir atleidimo nuo baudų programa, nesibaiminant, kad šios programos
reikalavimai galėtų būti įvertinti tik formaliai, bet ne iš esmės. Pavyzdžiui,
jei tyrimo pradžioje apie kartelinį susitarimą pranešęs subjektas gali būti
vertinamas kaip įtariamas pažeidėjas, tyrimo eigoje detaliai išanalizavus jo
veiksmus ir elgesį rinkoje, gali būti pripažinta, kad toks subjektas ne tik
atleidžiamas nuo baudos, bet ir apskritai nelaikomas padariusiu pažeidimą.
Tokių atvejų jau yra pasitaikę ir praktikoje.
Kaip teigė Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus, diskusijos bei susitikimai su Konkurencijos taryba,
keitimasis informacija turėtų palaipsniui išugdyti konkurencijos kultūrą
Lietuvoje. „Verslui skiriamos baudos už konkurencijos pažeidimus reiškia
nuostolius įmonei, veiklos sutrikdymus, sumažėjusį mokesčių mokėjimą, o visa
tai stabdo ūkio vystymąsi. Todėl tokie atvejai nėra niekam naudingi ir tikrai svarbu
užtikrinti jų prevenciją“. Lietuvos verslo konfederacija planuoja ir toliau
bendradarbiauti su Konkurencijos taryba rengdama seminarų ciklus atskiriems
verslo sektoriams bei leisdama specializuotą literatūrą konkurencijos teisės
tema, kuri padėtų šviesti verslo atstovus.
