Lietuvos verslo konfederacijai kelia abejonių planai sugrąžinti iš dalies valstybinę priverstinio skolų išieškojimo sistemą įgyvendinant Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepciją. Koncepcijos projekte deklaruojami pažangūs tikslai – supaprastinti ir atpiginti išieškojimus valstybės naudai. Tačiau neįvertinus ekonominio pertvarkymų poveikio valstybei, piliečiams ir verslui, neįmanoma nuspręsti, ar numatomos priemonės veda į norimus tikslus.
Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, sprendimai keisti skolų išieškojimo sistemą turi būti gerai pamatuoti ir priimami tik apsvarsčius visas galimas alternatyvas. Abejotina, ar skolų išieškojimo funkcijų sugrąžinimas viešajam sektoriui būtų geriausias pasirinkimas deficitinio biudžeto laikais, kadangi tai papildoma administracinė našta valstybei. Juo labiau, kad šiandieninė skolų išieškojimo sistema biudžetui iš esmės nieko nekainuoja: valstybė iš dalies finansuoja tik išieškojimą valstybės naudai pagal teismų sprendimus, o iki 2003 metų veikusi valstybinė sistema nepasiteisino – kasmet skiriant dešimtis milijonų litų valstybės lėšų išieškotojams buvo sugrąžinama mažiau kaip 10 proc. reikalaujamų skolų.
Galima prognozuoti, kad Koncepcijos projekte siūlomų išieškojimo sistemos pertvarkymų įgyvendinimas iš valstybės biudžeto per metus realiai papildomai pareikalautų apie 27 mln. litų. Šiuo metu valstybė skiria per metus vidutiniškai apie 1 mln. 200 tūkst. Lt asignavimų antstoliams. Per metus valstybės naudai vidutiniškai išieškoma 46,1 mln. litų skolų. Antstolių išlaidos bylų valstybės naudai administravimui siekia beveik 22 mln. litų. Vadinasi, galiojanti skolų išieškojimo finansavimo sistema valstybės biudžetui kasmet padeda sutaupyti daugiau kaip 20 mln. litų – tai antstolių skiriamos lėšos išieškojimo procesams avansu apmokėti. Be to, antstoliai valstybei nuo išieškotų sumų valstybės naudai dar sumoka daugiau kaip 5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. Antstolių veiklos nauda valstybei yra keleriopai didesnė už valstybės skiriamų asignavimų dydį.
Oficialiais duomenimis, privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims antstoliai per metus vidutiniškai sugrąžina 145 mln. litų skolų. Koncepcijoje siūlomas pertvarkymų modelis verčia prognozuoti, kad verslininkų ir visų kitų privačių asmenų galimybės susigrąžinti skolas mažės. Numatoma ieškojimų valstybės naudai tvarka kreditorius dalija į dvi nelygiavertes kategorijas: valstybės institucijas ir privačius asmenis. Išieškojimai valstybės institucijų naudai būtų vykdomi prioritetine tvarka, didžiausio galimo skolininkų mokumo sąlygomis. Verslo subjektai ir kiti privatūs asmenys atsidurtų antrajame plane – skolos jų naudai būtų išieškomos iš to, kas lieka išieškojus skolas valstybei.
Būdama viena didžiausių verslo organizacijų šalyje, Lietuvos verslo konfederacija yra tiesiogiai suinteresuota verslo aplinkos stabilumu. Tenka apgailestauti, kad numatomi pakeitimai blogintų verslo aplinką – verslui atgaunant mažesnę dalį skolų, apyvartinių lėšų trūkumo problemos gilės. Todėl manome, kad šiuo metu nėra objektyvių priežasčių atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 108 punkte deklaruoto siekio užtikrinti procedūras, kurios įpareigotų vienodai traktuoti visus kreditorius ir visus skolininkus. Taip pat neabejojame, kad yra visos galimybės tobulinti skolų išieškojimo sistemą, išnaudojant turimą privataus sektoriaus potencialą.
