Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.
Yra kelios priežastys, rodančios, kad šiais metais euro zonos ekonomikos gali pakilti iš nuosmukio duobės. Pirma, teigiama JAV ekonomikos būklė, kuri po tam tikro laiko lemia ir euro zonos augimą. Antra, sparčiai besivystančios rinkos (Kinija) skatins eksporto augimą. Trečia, neigiamas fiskalinės konsolidacijos poveikis – reikšmingas, bet jo įtaka silpnėja. Ketvirta, įtampa finansų rinkose, tikėtina, sumažės jau antrojoje šių metų pusėje. Penkta, recesija iš dalies nulemta ankstesnės „perprodukcijos” (tikimasi, kad tai trumpalaikio pobūdžio veiksnys).
Fiskalinė konsolidacija šiuo metu veikia kaip stiprus euro zonos augimo stabdis, bet, priešingai nei mano dauguma, 2012 m. šio veiksnio poveikis neturėtų stiprėti. „Danske” banko analitikai prognozuoja, kad fiskalinės konsolidacijos įtaka BVP šiais metais sumažės iki 1,0 proc. nuo buvusios 1,5 proc. 2011 m. Nuo skolų krizės piko, kuris buvo praėjusių metų vėlyvą rudenį, ekonomikos atsitraukė vienu žingsniu toliau nuo bedugnės krašto. Tai lėmė ir Europos centrinio banko (ECB) iniciatyva dėl 3 metų ilgalaikių atpirkimo sandorių operacijų vykdymo. Tiesa, tolesnė euro zonos raidos kryptis nemažai priklausys nuo daugelio artimiausiais mėnesiais laukiamų reikšmingų įvykių. Vieni iš svarbiausių klausimų yra bankų rekapitalizacijos bei didesnės fiskalinės drausmės tikslų įgyvendinimas.
Labiausiai recesijos metu sumažės investicijos ir privatus vartojimas. Europos Komisijos apskaičiuotas vartotojų pasitikėjimo rodiklis stabiliai mažėjo jau nuo praėjusių metų liepos mėn., o gruodžio mėn. jis nukrito iki 2009 m. rudens arba „krizinio“ lygio. Tos pačios tendencijos stebimos ir mažmeninėje prekyboje. Nedarbas euro zonoje taip pat pasiekė rekordines aukštumas (10,3 proc.), o tai neabejotinai paveikė vartojimo tendencijas. Prognozuojama, kad privataus vartojimo išlaidos 2011 m. IV ketv. sumažės 0,4 proc., o šių metų I ketv. 0,1 proc. Investicijos 2011 m. IV ketv. sumažės 2 proc., o šių metų I ketv. – 1,5 proc. Tikimasi, kad teigiamos tendencijos pasimatys juo nuo šių metų antrojo ketvirčio.
Išorinės paklausos lėtėjimas neigiamai paveiks ir Lietuvos augimą. Neigiamos korekcijos buvo nulemtos lėtesnių nei anksčiau prognozavome eksporto augimo tempų. Tačiau santykinai gerai diversifikuota eksporto struktūra padės išvengti recesijos – didžiojo mūsų eksporto šalių „penketo” tendencijos ir toliau atrodo neblogai daugelio euro zonos šalių kontekste. Tačiau iššūkiai ir toliau išlieka tie patys – nesubalansuoti valdžios sektoriaus finansai ir aukštas nedarbas, kuris iš esmės yra nulemtas krizės sąlygotų struktūrinių ekonomikos pokyčių.
