Lietuvoje turi įsigalėti tokia pati praktika kaip JAV, kur visi ekonominiai teisės aktai yra nagrinėjami tik su verslo organizacijų dalyvavimu. Valstybė negali vienašališkai nuspręsti, kas geriau verslui, tad prie visų Seimui pateikiamų ekonominių teisės aktų projektų turi būti pridedama verslo organizacijų nuomonė. Tokią mintį akcentavo Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos atstovais.
Jo nuomone, valstybė užima per daug sričių, kurios turėtų priklausyti verslui, taip didindama biurokratinį aparatą ir iškreipdama rinką. Prie ministerijų kuriamos įvairios agentūros vyko projektus, kurie turėtų būti atiduodami verslo organizacijoms. Šią mintį palaikė ir Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, kaip pavyzdį paminėdamas ydingą ES paramos įsisavinimo mechanizmą. „ ES pinigai, skirti verslumo, eksporto skatinimui, verslo plėtrai, yra atiduodami ne pačiam verslui, o valstybės sukurtoms institucijoms, kurios savo nuožiūra jais disponuoja, didina valstybės apmokamų valdininkų skaičių. Tokios praktikos veiksmingumas kelia daug abejonių“, – sako V. Sutkus.
Vertindamas dabartinės valdžios veiklos rezultatus, V. Uspaskich akcentavo, kad ši Vyriausybė drastiškai išaugino valstybės skolą. Jeigu tendencijos nesikeistų, per dvejus metus pasiektume Graikijos lygį, tik Lietuvos situacija būtų daug sudėtingesnė. Graikijoje, kur pensija siekia apie tūkstantį eurų, dar yra rezervų taupymui. Mūsų šalyje taupyti gyventojų sąskaita jau nebūtų galimybių, tad Lietuvai iškiltų reali nemokumo grėsme.
Kalbėdamas apie Darbo partijos rinkiminę programą, V. Uspaskich pažadėjo, kad trečiaisiais jų valdymo metais turėtų išnykti bedarbystė, o ketvirtaisiais – susireguliuoti valstybės biudžetas, panaikinant deficitą. Pirmininkas taip pat akcentavo, kad būtų atlikta pilna atominės elektrinės projekto revizija ir kaštų bei naudos analizė, ir tik tada priiminėjami sprendimai dėl tolimesnio šio projekto likimo.
Diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į susiformavusį valstybės išlaikytinių sluoksnį. Abi pusės sutiko, kad dabartinė valdžios politika visiškai neskatina žmonių dirbti, nes gaunamos pašalpos beveik tolygios minimaliam atlyginimui. Verslui trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o bedarbiams trūksta noro ir motyvacijos dirbti. Situaciją galėtų pakeisti minimalios mėnesinės algos didinimas. V. Uspaskich teigimu, Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų realiai generuoja pajamas, o likusi visuomenės dalis jomis naudojasi. Tuo tarpu vakarų valstybėse šis procentas siekia apie 40 proc. Šalį gali išgelbėti tik verslo plėtra, tačiau tam reikia sukurti tinkamas sąlygas, kad Lietuvos verslas taptų konkurencingas potencialiausiose aplinkinėse rinkose.
Šią diskusiją inicijavo Lietuvos verslo konfederacija, tęsdama susitikimų ciklą su pagrindinėmis partijomis, dalyvausiančiomis rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
