Verslo, politikos ir jaunimo organizacijų atstovai šią savaitę
diskutavo apie tai, kodėl didėja jaunimo nedarbas, bei ieškojo efektyviausių
šios problemos sprendimo būdų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
organizuojamoje diskusijoje „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties
jaunimo problema?“ savo poziciją išsakė LVK prezidentas Valdas Sutkus, 
„Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis, „Coffee Inn“ valdybos pirmininkas Daumantas
Mikučionis, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, LR
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė bei kiti tiesiogiai su jaunų
žmonių problemomis įsitvirtinant darbo rinkoje susiduriantys diskusijos
dalyviai.

„Šia tema
aktyviai diskutuojama tiek politiniame, tiek ir verslo pasaulyje. Mūsų keltas
tikslas – pakalbėti apie tai, kas iš tiesų trukdo jaunam žmogui sėkmingai
įsidarbinti Lietuvoje? Kas lemia studijas ką tik pabaigusių jaunuolių
motyvacijos kovoti dėl savo vietos darbo rinkoje trūkumą, o kartais –
nepagrįstus lūkesčius? Kokie sprendimai būtų patys efektyviausi?“, – diskusijos
tikslą apibrėžė V. Sutkus.

Diskusijos
metu nagrinėta švietimo sistemos, socialinės politikos, verslo aplinkos ir
visuomenės nuostatų įtaka jaunimo nedarbo atsiradimui bei ieškota menkos jaunų
žmonių motyvacijos įsitvirtinti darbo rinkoje priežasčių.

„Visi
žmonės negali būti verslūs. Darbo vietą reikia išsikovoti. Reikia labiau
ieškoti ne darbo, o savirealizacijos, kuri reikalinga dirbant, kuriant naują
verslą. Turint svajonę reikia svajoti dar plačiau, galvoti, kas galėtų tapti
mentoriumi, patarėju“, – sakė „Omnitel“ vadovas A. Zabulis.

Jaunimo
organizacijos „Darbas“  vienas steigėjų, Seimo narys Vytautas Gapšys mano,
kad jaunimas pajėgus konkuruoti vienodomis rinkos sąlygomis su jau
egzistuojančiomis verslo įmonėmis.

„Iniciatyva
turi eiti iš paties jauno žmogaus, o dažnai jis  nepadaro esminio
paskutinio žingsnio. Negalima skirti lengvatų jauniems verslininkams – tai
iškraipo konkurenciją ir rinką. Tai galima taikyti tik specifinėms šakoms. Jūsų
idėja jau nėra konkurencinga, jei nesugalvojate, kaip dirbti rinkoje be
papildomos pagalbos“, – teigė V. Gapšys.

Jo mintį,
jog verslas turėtų tvarkytis savo jėgomis, palaikė ir „Coffee Inn“ valdybos
pirmininkas Daumantas Mikučionis.

„Valstybė
negali kištis į verslą, tai turi būti atsietos sritys. „Coffee Inn“ jauniems
žmonėms neretai būna pirmas darbas po mokyklos. Dažnai matome jų neigiamas
nuostatas. Sovietinio paveldo jau nebegalime kaltinti dėl naujosios kartos
pasyvumo, nes šiandieninis jaunimas jau yra gimęs nepriklausomoje Lietuvoje.
Pasyvumas – tai gero, aprūpinto gyvenimo pasekmė. Kaip paskatinti jaunų žmonių
aktyvumą – švietimo ir tėvų reikalas“, – teigė D. Mikučionis.

Anot V.
Sutkaus, norint užtikrinti efektyvų būsimų sėkmingų darbuotojų rengimą
vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, reikalingi ilgalaikiai švietimo ir mokymo
planai, kurie laiku būtų koreguojami, būtų tariamasi su verslo, jaunimo
organizacijomis.

Socialinės
apsaugos ir darbo ministro teigimu, labai svarbu – visų šiame procese
dalyvaujančių pusių bendradarbiavimas.

„Bet
kurios iš grandžių nebuvimas gali pakenkti verslui. Specialistų poreikis bei
valstybės ilgalaikė prognozė turi būti. Svarbu prognozuoti, kokių konkrečių
specialistų valstybei ateityje reikės, tad planavimas yra svarbu. Tačiau
talentingas žmogus visada ras kaip save realizuoti. Jaunimo nedarbo problemos
sprendimas – visų bendras dalykas, valstybės investavimas į aukštąsias
mokyklas, į švietimą – labai svarbus žingsnis problemos sprendimo link“, – sakė
D. Jankauskas

Pasak
Švietimo ir mokslo viceministrės, jaunimo motyvacijos didinimui pasitarnavo ir
ekonominė krizė.

„Krizė
turėjo ir gerųjų pusių – parodė, jog jaunimo nedarbas egzistuoja. Tuomet
kuriamos naujos priemonės problemos sprendimui. Kiek jaunimo registruotųsi
verslumo projektuose, jei nedarbas būtų mažesnis? Manau, jog norų kultūros
stygius labiausiai kenkia verslumui“ – kalbėjo N. Putinaitė.

Renginys
taip pat buvo skirtas pristatyti šį rudenį prasidedantį jaunimo verslumo
skatinimo projektą „CREAzone“, kurio metu Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai
bei dėstytojai turės galimybę per 300 dienų išmokti iš geros idėjos sukurti
sėkmingą verslą, pažinti ir suprasti rinką, įgis teorinių ir praktinių žinių,
būtinų kiekvienam sėkmingam verslininkui. Daugiau informacijos apie projektą – www.creazone.lt. Projektas finansuojamas
Europos sąjungos socialinio
fondo lėšomis.

 

 

Panašūs įrašai