Žemės referendumas sukeltų teisinį netikrumą ir turėtų skaudžių pasekmių šalies ūkiui

Žemės referendumas sukeltų teisinį netikrumą ir turėtų skaudžių pasekmių šalies ūkiui


Lietuvoje nerimstant aistroms dėl referendumo
iniciatyvos, kuria siekiama pakeisti su žemės pardavimu susijusius
Konstitucijos straipsnius, verslo atstovai prašo politikų ir visuomenės daug
atsakingiau vertinti panašias idėjas, kadangi jos stabdytų  investicijas,
sukeltų teisinių problemų ir turėtų skaudžių ekonominių pasekmių šalies ūkiui.
Lietuvos verslo konfederacija ( LVK ) Lietuvos Vyriausybei, Seimui,  politinėms
partijoms išplatino dokumentą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl iniciatyvos
drausti parduoti žemę užsieniečiams bei pabrėžiama būtinybė laikytis
tarptautinių įsipareigojimų.


Referendumo organizatoriai siekia nustatyti,
kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik
Lietuvos piliečiams ir valstybei, numatyti, kad tik referendumu būtų
sprendžiama dėl valstybinės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo.
Reikia pabrėžti, kad referendumo formuluotėje kalbama apie visą, o ne tik žemės
ūkio veiklai naudojamą žemę, t.y. ir tą privačią žemę, kuri yra po pastatais,
fabrikais, kitais juridiniams asmenis priklausančiais objektais. Taigi, priėmus
tokį nutarimą įmonės, organizacijos, bet kokie juridiniai asmenys nebegalėtų
turėti žemės. Įsigaliojus draudimams, žemę ant kurios stovi įmonės pastatai,
kompanijos galėtų valdyti tik nuomos pagrindais.


Pasak LVK prezidento V.Sutkaus,  tokia
praktika sukurs pavojingą teisinį netikrumą, stabdys verslo plėtrą, negatyviai
nuteiks Lietuvoje ketinančias investuoti įmones bei mažins Lietuvos galimybes
konkuruojant su kaimyninėmis šalimis dėl investicijų. „Visiškai uždraudus žemės
pardavimą užsieniečiams būtų iškreipta verslo aplinka, o ypač žemės rinka.
Iškart po įstatymų pakeitimo žemė būtų pardavinėjama ne pagal rinkos kainą,
todėl bendrovės patirtų didelių nuostolių, o teismus pasiektų šimtai skundų.
Tokia situacija sukurtų prielaidas susiformuoti keliems didiesiems
žemvaldžiams, kurie pusvelčiui įsigytų didelius žemės plotus “, — sakė LVK
vadovas.


Akivaizdu, kad tokie politiniai sprendimai
pažeistų esamų žemės savininkų – juridinių asmenų teisę į nuosavybės
neliečiamumą, o kartu būtų nepakeliama finansinė našta Lietuvos valstybei.
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei ypač ribotus Lietuvos finansinius
išteklius, žemės, esančios visoje Lietuvos teritorijoje, išpirkimas iš
juridinių asmenų ir užsienio subjektų būtų neįmanomas ir praktiškai
neįgyvendinamas. Šiandien valdžiai sunku biudžete rasti lėšų kompensuoti
pensijas ir kitas išmokas, todėl nederėtų užsikrauti naujos naštos.


Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
išplatintame dokumente reiškiamas susirūpinimas ir dėl gamtos išteklių
naudojimo ribojimo.


„Toks reguliavimas, neapibrėžiant, kokie
ištekliai yra laikytini valstybinės ir bendruomeninės svarbos, visiškai
sustabdytų bet kokių gamtos išteklių, būtinų verslo vykdymui, išgavimą ir lemtų
ne tik gamtinius išteklius išgaunančių įmonių bankrotą, tačiau ir
neapskaičiuojamo dydžio nuostolius vartotojams“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos
(LVK) prezidentas Valdas Sutkus.


Pasak jo, kitose ES šalyse draudimai įsigyti
žemę užsieniečiams taikomi tik įstatymu ir tik žemės ūkio paskirties žemei bei
išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Austrijoje tiek fiziniai,
tiek juridiniai asmenys iš užsienio gali įsigyti žemę gavę tam tikros
institucijos leidimą, jei jie tą žemę ketina dirbti. Daugumoje šalių nėra nei
draudimo asmenims, nei perkamos žemės kiekiui, bet yra svarbiausias dalykas –
reikalavimas ją naudoti žemės ūkio veiklai.


Panašių įstatymų pakeitimų projektus įvairūs
politikai šiuo metu yra įregistravę Seime. Šiuose projektuose siūloma numatyti
galimybę įsigyti žemę užsieniečiams ir Lietuvos žemės ūkio verslininkams tik
gavus specialios  savivaldybės komisijos leidimą  žemę įsigyti tik tose savivaldybėse, kuriose
yra registruota įmonės buveinė ar reziduoja žmogus. Taip pat svarstoma galimybė
leisti įsigyti žemę papildomai ir aplinkinėse savivaldybėse, kurios ribojasi su
registracijos vieta. Įstatymų pakeitimų projektuose numatoma, kad žemės
savininkai mažiausiai 10 metų negalėtų perleisti įsigytos žemės kitam pirkėjui.


Pasak advokatų kontoros LAWIN partnerės
D.Burgienės  įstatymų pakeitimai, kurie prieštarauja ES teisei, gali
Lietuvai brangiai kainuoti: „Už pažeidimus ir teisės aktų nesilaikymą Europos
Sąjunga Lietuvai gali skirti piniginę baudą, kuri yra nuo 2549 iki 153,000 litų
per dieną. Taip pat ES narės galėtų apriboti Lietuvos balsavimo teisę ES
taryboje sprendžiant mūsų šaliai svarbius klausimus, įskaitant ir klausimus dėl
išmokų ūkininkams, kurie dirba žemę. Taigi dėl šių naujų neatsakingų iniciatyvų
galime prarasti tai, kas jų verslui šiuo metu svarbiausia“.


Teisė riboti žemės pirkimą užsieniečiams buvo
suteikta toms ES narėms, kurios prie jos prisijungė 2004 m. ir vėliau. Be
Lietuvos, tokiomis šalimis yra Čekija, Estija, Latvija, Lenkija,
Slovakija,  Vengrija, Bulgarija bei Rumunija.


Lietuvoje pereinamasis laikotarpis dėl
draudimo žemę įsigyti užsieniečiams baigsis 2014 m.