Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
atstovų susitikime su Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų
frakcija Seime LINAVA viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius sakė, kad jeigu
vežėjams tektų rinktis tarp verslo ir valstybės interesų, vežėjai pasirinktų
valstybę.
„Jeigu Lietuvai būtų grėsmė, vežėjai
pirmieji sunkvežimiais vietoje barikadų apjuostų Seimą. Deja, bet mūsų žodžiai
kartais būna neteisingai interpretuojami“, — teigė M.Atroškevičius.
Pasak organizacijos generalinio
sekretoriaus Ričardo Malkaus, ne vežėjai veržiasi vykdyti veiklą Rytuose,
tiesiog Vakarai intensyviai prekiauja su Rusija, o Lietuvos vežėjai jiems
siūlo konkurencingą paslaugą.
Opozicijos lyderis Seime Andrius Kubilius
sakė, kad Lietuva yra ypač suinteresuota spręsti augančią Rusijos grėsmę,
kadangi mūsų šalis yra riba tarp Rytų ir Vakarų: „Galime tapti neramiu pasieniu
tarp Rytų ir Vakarų, o tai gali įtakoti mūsų verslą, nes dėl nestabilios
padėties niekas nenorės čia pradėti veiklų“.
Anot jo, Lietuva supranta, kad dėl
sankcijų Rusijai mūsų šalis gali tiesiogiai nukentėti, tačiau griežtai reaguoti
į Rusijos ekspansiją Kryme būtina. Jeigu nebus imtasi veiksmų, Baltijos
šalys gali būti kitas taikinys.
Verslininkai vylėsi, kad šiuo metu
besitęsianti geopolitinė krizė bus išspręsta taikiai. Jau nuo 2015 metų
pradžios Lietuva įsives eurą, tad bet kokie nestabilumai šiuo laikotarpiu
Lietuvai būtų ypač žalingi.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė,
kad tokiu metu ypač svarbus yra verslo ir valdžios sutarimas: „Verslas yra
labai suinteresuotas, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis, todėl
siekiame, kad iki to nebūtų neapgalvotai keliami mokesčiai ir kitaip keičiama
verslo aplinka, nes tik esant stabiliai situacijai verslas galės užtikrinti,
kad nedidėtų kainos“.
Vasario pradžioje LVK kreipėsi į
valdžios institucijas su raginimu pasirašyti geros valios memorandumą, kuriame
sakoma, kad verslas pasižada nedidinti produktų ir paslaugų kainų, jeigu
valdžia nekurs naujų mokesčių iki euro įvedimo.
Legalaus aljanso prezidentas Romas
Apulskis susitikime kalbėjo apie tai, kad planai didinti akcizą alkoholio ir
tabako gaminiams turėtų būti nukelti bent keliems mėnesiams: „Jeigu bus
didinamas akcizas nuo sausio 1– osios, verslas susidurs su papildomais
sunkumais, o kartu ir kainų didėjimas žmonėms asocijuotųsi su euro įvedimu”.
Opozicinės frakcijos nariai pritaria
tokioms iniciatyvoms ir sako, kad šiuo laikotarpiu būtinas protingas valdžios
požiūris.
LVK atstovų nuomone, minimali mėnesinė
alga (MMA) turėtų būti didinama apgalvotai ir nuosekliai.
Konservatorių frakcijos narys Rimantas
Dagys sakė, kad reikia galvoti ir apie neapmokestinamo minimumo didinimą, kad
būtų išlaikytas proporcingas lėšų didėjimas visiems, ne tik minimalias pajamas
gaunantiems žmonėms.
V.Sutkus teigė, kad reikia atsižvelgti į
tai, jog Lietuva veikia globalioje rinkoje: „Siekiant, kad Lietuva toliau
neišsivažinėtų – būtina parodyti, kad mūsų ekonomika atsigauna, kad einame
gyvenimo lygio kilimo keliu, todėl natūralu, kad turi kilti ir minimalus
atlyginimas. Tuo tarpu dabar Lietuvoje minimali alga yra mažiausia tarp
Baltijos šalių ir Lenkijos“. Estijoje minimalus atlygis siekia1225 litus,
Latvijoje – 1105, Lenkijoje – 1370 litų.
Susitikime aptartas ir naujai įvestas
mokestis privačių miškų savininkams. Verslininkai sakė, kad tai akivaizdus
pavyzdys, kai valdžia nesistemiškai žiūri į mokesčius ir juos priima skubotai.
A.Kubilius čia įžvelgia ir kitą problemą
– spragas Seimo statute. Anot opozicijos lyderio, turi būti keičiamos
statuto normos: „Norint įvesti naują mokestį turi būti taikomi analogiški
reikalavimai, kaip ir įtraukiant papildomas išlaidas biudžete – reikalingas 71
Seimo nario pritarimas“.
LVK Sveikatos reikalų komisijos
pirmininkas Laimutis Paškevičius Konservatorių frakcijos nariams priminė, kad
jau artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija teiks įstatymo pataisas,
kurios Lietuvoje gali sugriauti sveikatos apsaugos sistemą, o socialiniai
partneriai yra eliminuoti iš diskusijos.
„Ministras nekreipia dėmesio nei į
išvadas, nei į siūlymus, medikus atstovaujančios organizacijos nėra įtraukiamos
į svarstymus, o tokie dalykai Lietuvai gali brangiai kainuoti“, — pabrėžė jis.
L.Paškevičius sako, kad planuojamos
eilinės pertvarkos kuria nestabilumą sveikatos sistemoje. Tokia situacija
atbaido investuotojus, yra ne viena klinika, kuri net užsidarė, nes
reikalavimai gydymo įstaigoms, finansavimo mechanizmai tampa nesuprantami.
Vasario 26 d. Konstitucinis teismas
išaiškino, kad negali būti ribojama paciento
teisė gydytis skirtingose valstybinėse ir privačiose įstaigose ir gauti
valstybės finansuojamas paslaugas.
Verslininkai su Seimo nariais aptarė
referendumo iniciatyvą, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – uždrausti parduoti
žemę užsieniečiams. V.Sutkus pabrėžė, kad šios iniciatyvos autoriai
nepagalvojo, kad toks draudimas užkirstų kelią ir Lietuvos bendrovėms turėti ir
disponuoti žeme.
„Įsigaliojus tokiam sprendimui žemės
negalėtų įsigyti ne tik užsieniečiai, bet jos negalėtų turėti net ir Lietuvos
bendrovės. Referendumo kūrėjai formuluotėje nurodo, kad žemę Lietuvoje galėtų
turėti tik fiziniai asmenys, o tai reiškia, kad lietuviškoms įmonėms užkertamas
kelias į žemės nuosavybę“, – sakė LVK prezidentas.
V.Sutkus pabrėžė, kad toks sprendimas
įpareigotų Lietuvos valstybę išpirkti įmonėms priklausančią žemę, o tai
biudžetui kainuotų ne vieną milijardą litų.
Anot verslininkų, tokie politikų užmojai
gali atbaidyti užsienio įmonių investicijas Lietuvoje, o taip pat priverstų
Lietuvos įmones perkelti veiklą į kitas valstybes.
Advokatų kontora LAWIN yra pateikusi
išvadas, kuriose teigiama, kad toks draudimas prieštarautų ne tik
Konstitucijai, bet ir ES teisei. Dokumente sakoma, kad už pažeidimus ir teisės
aktų nesilaikymą Europos Sąjunga Lietuvai gali skirti piniginę baudą, kuri
svyruotų nuo 2549 iki 153,000 litų per dieną. Taip pat ES narės galėtų apriboti
Lietuvos balsavimo teisę ES taryboje sprendžiant mūsų šaliai svarbius
klausimus, įskaitant ir klausimus dėl ES paramos 2014-2020 metams.