Vyriausybė įsiklausė į verslininkų nuomonę – VMI ir Muitinės departamento nejungs

Vyriausybė įsiklausė į verslininkų nuomonę – VMI ir Muitinės departamento nejungs

Vakar Vykuriasme
Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje nepritarta Finansų ministerijos
planams sujungti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Muitinės departamentą į
vieną instituciją.

Po
posėdžio Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis teigė, kad Vyriausybė sieks
„atskirų funkcijų konsolidavimo“, planuojama stambinti padalinius ir
suvienodinti informacines sistemas, o dviejų organizacijų apjungimui posėdyje
nebuvo patvirtintas.

Planai sujungti VMI ir Muitinės departamentą sulaukė neigiamos verslo atstovų
rekcijos, o rugsėjo mėnesio pradžioje verslininkai susitikę Vyriausybės bei
Ūkio ministerijos atstovais išsakė kritiką planuojamoms dviejų institucijų
jungtuvėms.

Lietuvos
verslo konederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas
žurnalistams teigė, kad Lietuvos muitinės darbas kiek skiriasi nuo kitų ES
šalių panašių institucijų funkcijų.

„Lietuva ir
jos muitinė yra išorinės ES sienos dalis. Pačios institucijos darbas susijęs su
žymiai didesne rizika ir specifika. Muitinės departamento prijungimas prie VMI
gali sumažinti darbuotojų kompetencijos bei vadovavimo lygį. Dėl prasto
Lietuvos muitinės darbo pasekmes pajustų ne tik Lietuva, bet ir visa Europos
Sąjunga“, – sakė LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

LINEKA (Lietuvos nacionalinė eksperditorių ir logistų asociacija)
viceprezidentas Artūras Bertašius teigia, kad bet koks Muitinės departamento
prijungimas prie kitos institucijos neišspręs esminių problemų: „Šiandien
kalbame apie verslo adminstracinės naštos mažinimą, tačiau tai, kad pasikeis
tiesioginiai muitinės vadovai – problemos automatiškai nebus išspręstos.
Muitinės procedūros liks tokios pat. Pavaldumo reforma nieko nepakeis“.

Muitinės departamento
teigimu 2014 – 2015 metų laikotarpiu departmantas turės dalyvauti rengianti ir
koreguojant beveik 1000 teisės aktų, o šis procesas pareikalaus didelių
administracinių resursų.

Muitinės
konsultacinio komiteto narys, UAB „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas
Daukantas  po vykusių susitikimų su Danijos ir Švedijos kolegomis sakė,
sunku įsivaizduoti Muitinės departamento jungimą su kažkuo, kai Lietuvos laukia
svarbūs iššūkiai jau 2015 metais diegiant naująjį Sąjungos muitinės kodeksą

„Privataus
verslo atstovų laukia didelis darbas, kuris pareikalaus ir reikšmingų
finansinių investicijų į naujos programinės įrangos diegimą, specialistų
apmokymą, kadangi jie turės gebėti vienu metu dirbti su senąja ir naująja
sistema diegiant naująjį ES muitinės kodeksą“, – sakė E.Daukantas. Jo teigimu,
nacionalinės muitinės laukia didžiuliai iššūkiai padėti verslui tuo metu
išlikti konkurencingam, nes šalis, nepasinaudojusi naujojo Sąjungos muitinės
kodekso teikiamomis galimybėmis rizikuoja likti tarp atsilikėlių.

Verslo atstovai teigia, kad Finansų ministerija net nebuvo pateikusi
konsolidavimo projekto įgyvendinimo naudos ir kaštų analizės. Anot verslininkų,
jeigu būtų buvę nuspręsta vykdyti tokio pobūdžio reformą Lietuva galėjo netekti
dalies aukšto profesionalumo darbuotojų.

LINAVA prezidentas
Algimantas Kondrusevičius teigia, kad planuojamas naujas darinys negalėtų
priimti greitų sprendimų: „Mes kaip asociacija nematome pliusių, jeigu Muitinės
departamentas bus sujungtas su kita institucija. Mūsų verslas – dinamiškas,
todėl nauja grandioziška struktūra negalėtų veikti taip lanksčiai, stipriai
pailgėtų sprendimų priėmimas. Žinoma, ne viskuo esame ir dabar patenkinti,
tačiau tai labiau susiję su procedūriniais klausimais“.

„Muitinės
departamentas vykdo ne vieną Europos Sąjungos projektą bei turi tarptautinių
įsipareigojimų pagal Pasaulio Muitinės (WCO) veiklą. Kaip bus su šiais
projektais, veikla tarptautinėse organizacijose? Statistika labai paprasta, per
paskutinius dešimt metų Europos Sąjunga šioje organizacijoje prarado visas
pozicijas, nors ten yra priima svarbūs sprendimai, kurie Lietuvai yra labai
svarbūs“, – kalbėjo LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas.

Lietuvos muitinės
biudžeto pajamų surinkimas laipsniškai mažėja nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004
m. ir prisijungus prie Muitų sąjungos (tik 25 proc. surinktų muito mokesčių
lieka administravimo išlaidoms). 2011 metais muitinė surinko 2 mlrd. 253
milijonus litų muitų bei 1 mlrd. 963 milijonus litų PVM, tuo tarpu 2013 metais
dėl PVM administravimo tvarkos pasikeitimų nuo 2013 m. kovo 31 d., kuomet apie
85 proc. Lietuvos muitinės apskaičiuoto importo PVM perduota administruoti
Valstybinei mokesčių inspekcijai, muitų surinkta už 890 mln. litų,  o PVM – už 570 milijonus litų.

Muitinės
departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio teigimu, Lietuvos
muitinė yra nuolat besikeičianti institucija, nuo Lietuvos narystės ES ji yra
sumažinusi darbuotojų skaičiu beveik tūkstančiu žmonių. Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba 2360
darbuotojų (2004 metais darbuotojų skaičius siekė 3369). J. Miškinis pabrėžė,
kad įgyvendinant naująjį Sąjungos muitinės kodeksą institucijai reikės parengti
apie 600 naujų teisės aktų, ir šiuo laikotarpiu ypač svarbu pertvarkyti
muitinės priežiūros procesą taip, kad būtų sudarytos galimybės padidinti
sąžiningo verslo konkurencingumą.