S. Skvernelis: nuo kibernetinių atakų apsiginklavome, bet trūksta specialistų

S. Skvernelis: nuo kibernetinių atakų apsiginklavome, bet trūksta specialistų

Kibernetinis saugumas vos
prieš kelis metus buvo siaura, tik specialistams įdomi tema, tačiau po teroro įvykių
Prancūzijoje ir Ukrainoje ji tampa vis aktualesnė visuomenei. Pasak Vidaus
reikalų ministro Sauliaus
Skvernelio,
asmens teisių į privatumą ir duomenų apsauga pastaruoju metu tampa tokia pat
svarbi, kaip žmogaus gyvybės saugojimas, todėl ir Lietuvos teisėsauga įgavo
daugiau teisių kontroliuoti elektroninę erdvę, kuriama keleivių sekimo sistema.

S. Skvernelis
susitikime su verslo atstovais sakė, kad kibernetinio saugumo problemos mastas
Lietuvoje nemenkas – remiantis naujausiais duomenimis, ji sparčiai didėja. Šiai
problemai skirtinas ypatingas dėmesys, todėl reikia verslo įsitraukimo ir
pagalbos, įgyvendinat svarbius saugumo projektus.

Verslas
gali tai, ko trūksta valstybinėms institucijoms

„Ministerija
ir verslas turi neišnaudotų galimybių bendradarbiauti – pasitelkus tokių
Lietuvos informacinių technologijų bendrovių kaip
„Alna“,
„Microsoft“,
„IBM Lietuva“ ir kitų
technologinį potencialą bei žmogiškuosius resursus, galėtume išspręsti daugelį visiems
aktualių saugumo problemų ir įgyvendinti užstrigusius projektus. Ne paslaptis,
kad verslui patikėjus tam tikras valstybės įmonių funkcijas, jas galima atlikti
ir pigiau, ir efektyviau“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
Valdas Sutkus.

Ministras, kalbėdamas apie kibernetinį
saugumą sakė, kad šioje srityje trūksta norinčių dirbti specialistų.
Pavyzdžiui, stiprinant teisėsaugos pajėgumus, buvo įsteigta ir sukomplektuota
Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba. Tačiau už valstybinę algą šios
srities specialistų pritraukti yra sunku, nors techninės sąlygos dirbti jiems
yra sukurtos puikios, negailint lėšų.

Įstatymas
suteikė daugiau teisių kontrolei

Šįmet įsigalėjus Kibernetinio saugumo
įstatymui, teisėsauga įgavo ir daugiau teisių kontroliuoti elektroninę erdvę.
Pasak S.
Skvernelio,
šis įstatymas iš pradžių sunkiai skynėsi kelią, bet po pasaulinių įvykių įgavo
postūmi ir išvydo dienos šviesą. Dabar, įtarus nusikaltimą kibernetinėje
erdvėje, be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms galima išjungti interneto
ryšį.

Dar vienas įgyvendinamas saugumo
projektas – Nacionalinė keleivių duomenų įrašų sistema (
PNR). 
Kaip teigė S.
Skvernelis,
šis projektas Europos Sąjungoje buvo praktiškai palaidotas dėl žmogaus teisių
apsaugos –
„kaip
seksite žmogų, jeigu jis nieko nepadarė“. Tačiau įvykiai Prancūzijoje vėl
paskatino diskusiją šia tema ir požiūris keičiasi.

Nepaisant
Europos veiksmų, Lietuva pradėjo įgyvendinti šį projektą jau prieš metus. Mūsų
šalis taip pat aktyviai remia reikiamų direktyvų kuo greitesnį priėmimą bei
palaiko, kad ši sistema apimtų ir ES vidaus skrydžius.

Įrankis terorizmo
grėsmei suvaldyti

„PNR
– tai esminis įrankis, kuris gali suvaldyti terorizmo grėsmę. Taip vadinami
kovotojai iš Sirijos, Ukrainos, dažnai yra ir Europos piliečiai, todėl tas
argumentas, kad nereikia kontroliuoti Europos Sąjungos vidaus keleivių –
neveikia, kitaip tariant, duomenų apsaugos argumentą nusveria žmogaus gyvybės
apsaugos būtinybė”, – pabrėžė S. Skvernelis.

Vidaus reikalų
ministras net
neabejoja, kad ši sistema,
bendradarbiaujant su privačiais vežėjais bus sukurta. Pirmiausia, civilinė
aviacija turės rinkti ir suvesti duomenis apie keleivius, vėliau bus įtraukti
ir kiti vežėjai. Tokiu būdu
PNR
taps pasaulinio lygio projektu: duomenimis keisis ne tik Europos Sąjungos
valstybės, bet ir Jungtinės Amerikos valstijos.