Moksleivius mokys finansinio raštingumo

Moksleivius mokys finansinio raštingumo

Įvairūs tyrimai rodo, kad finansiškai neišprusę žmonės yra netaupūs,
prasčiau pasirūpina pensija, labiau linkę neatsakingai ir neapskaičiuotai
skolintis, kad tik „čia ir dabar“ patenkintų trumpalaikius poreikius. Verslo
atstovai pataria šią problemą pradėti spręsti jau nuo mokyklos suolo ir siūlo
sukurti elektroninę finansinio raštingumo platformą. Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) susitikime su švietimo ir mokslo ministre Audrone
Pitrėniene prie šios iniciatyvos prisidėti pasiūlyta ministerijai.

Pasak ministrės, maždaug prieš 15 metų šalyje
vyko didelis ekonominio švietimo judėjimas. Buvo mokoma kurti verslo planus,
mokyklose vykdavo šių dalykų sąskrydžiai, tačiau šiandien euforija yra
nuslūgusi ir galbūt ši verslo atstovų iniciatyva galėtų vėl pažadinti
domėjimąsi ekonomikos dalykais ir paskatintų mokyklų bendruomenes atsigręžti į
bazinių ekonomikos žinių diegimą, asmeninių finansų tvarkymo mokymą.

Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, tai būtų
efektyvi pagrindinių lėšų tvarkymo įgūdžių įgijimo platforma, kuri skatintų
jaunuolius blaiviai žiūrėti į savo finansines galimybes ir atsakingai elgtis su
asmeninais bei šeimos finansais. „Žinių, ką daryti su savo pinigais ir kaip
atsakingai skolintis, stinga ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp vyresnio amžiaus
žmonių, kurie finansinio raštingumo niekada nesimokė“, – teigė V. Sutkus.

Lietuvos verslo konfederacijos narės –
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasiūlytos elektroninės finansinių žinių
platformos idėja – vienoje vietoje pateikti kokybišką, specialistų parengtą
informaciją su galimybe ne tik įgyti naudingų finansinių žinių, bet ir jas
įsivertinti, sprendžiant praktines užduotis.

Ateityje ši platforma galėtų tapti visuotinai
pripažįstama, oficialiai sertifikuota. Jaunuoliai netgi galėtų įsirašyti į CV,
kad tokį testą yra išlaikę ir yra gavę tam tikro lygio įvertinimą. Tokių žinių
įgiję moksleiviai ateityje turėtų geresnes galimybes įsidarbinti ir gauti
didesnį nei vidutinį atlyginimą.

Susitikime su verslininkais A. Pitrėnienė
išreiškė pritarimą ir kitoms verslo iniciatyvoms. Viena jų  – tris kartus padidinti IT studentų skaičių
profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose, tokiu būdu siekiant, kad
Lietuva ateityje kurtų daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų.

Pasak ministrės, naujų IT programų kūrimas
rodo mūsų ėjimą į priekį. „Šiais metais išskirtinis dėmesys skirtas šių
programų finansavimui. Tą rodo ir krepšelių skaičius, ir tai, kad visi absolventai
įsidarbina. Vis dėlto turime ir realiai įvertinti tokių programų poreikį, kad
specialistai turėtų darbo“, – teigė A. Pitrėnienė.