Pasaulio lietuviai: Lietuva turi sukti inovacijų keliu

Pasaulio lietuviai: Lietuva turi sukti inovacijų keliu

Norint
sėkmingai konkuruoti Europoje, verslui reikia tvirto ekonominio, finansinio ir
teisinio pagrindo. Tai turėtų garantuoti Europos Sąjunga, tačiau verslo
bendruomenė yra pagrįstai nusivylusi – euro zona vis mikčioja, kol ateina vis
kita Graikijos krizė, ekonomikos augimas mažėja, o nedarbas yra pavojingai
žemame lygyje. Mus smaugia politikų neapsisprendimas ir jų biurokratiškas
mąstymas.

„Ar yra išeities sprendimų, ar mes tiesiog
bandome suvaldyti nuosmukį“, – retoriškai klausia lietuviškų šaknų turintis Howardas
Rosenas, daugelį metų vadovavęs Britanijos prekybos rūmų Europoje tinklui.

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma
jau VII Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF), kuris spalio 20-21 dienomis
vyks Tel Avive, Izraelyje. Lietuvos ekonomikos ateities perspektyvas sieks
nubrėžti gausus verslo, politikos ir mokslo elito atstovų desantas. 

Didžiausiame išeivijai skirtame renginyje
pasaulinio lygio mokslininkai bei ekspertai kvies į Lietuvos ir Izraelio
ekonomiką pažvelgti per mokslo ir inovacijų prizmę, dėmesį telkiant į gyvybės
mokslus, aukštąsias technologijas, inovacijas energetikoje, žemės ūkyje, maisto
pramonėje, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat didelis dėmesys
bus skirtas Lietuvos energetikos saugumui.

„Tel Avive ieškosime atsakymų į klausimus, kur
link juda Europa ir kaip žengti koja kojon su naujausiomis inovacijomis ir
verslo tendencijomis? Kaip Lietuva ir Izraelis gali bendradarbiauti, kur yra
tie sąlyčio taškai moksle, eksperimentinėje plėtroje ir kokios yra galimybės
visa tai panaudoti ateityje, kuriant stiprias ir konkurencingas ekonomikas.
Norime ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui paskleisti žinią apie Lietuvą
kaip inovacijų valstybę ir vertingą partnerę“, – teigia forumo iniciatorės
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pažangiausios
technologijos – nuo darbo stalo iki lovos

Viena iš PLEF 2015 ašių – modernių technologijų
pritaikymas kasdieniame žmonių gyvenime ir šių naujovių panaudojimas kuriant
konkurencingus, aukštos pridėtinės vertės produktus. Neatsitiktinai PLEF
dalyvių sąstate – tokie aukštųjų technologijų ekspertai kaip mokslo slėnio
„Santara“ prezidentas bei bendrovės „Biotechpharma“ valdybos narys prof. Vladas
Algirdas Bumelis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Vaiva
Lesauskienė, Vilniaus universiteto, Taikomųjų mokslų instituto atstovas
Pranciškus Vitta ir kiti.

Lietuva neabejotinai gali pasigirti pasiekimais
taikomosios biomedicinos srityje, tačiau turime reikšmingų laimėjimų ir kitur.
Vienas iš tokių pavyzdžių – sumanaus apšvietimo sprendimai, apie kuriuos forumo
svečiams pasakos P. Vitta.

Lietuvoje šioje srityje dirba tiek verslo
įmonės, tiek ir tyrimų institucijos. Išmanaus apšvietimo sprendimai naudojami
sodininkystės, žuvininkystės, biotechnologijų, mažmeninės prekybos bei pramonės
srityse. Pirmosios PLEF ekspertų diskusijos metu dalyviai galės išgirsti, kaip
šios srities specialistai kuria naujas apšvietimo koncepcijas, pasitelkia
spektrinę inžineriją ir pritraukia investicijų.

Energetinis
saugumas garantuotas. Kas toliau?

Pagrindiniai Lietuvos energetinį saugumą užtikrinantys
tikslai jau beveik įgyvendinti – dujos patikimai atkeliauja ir sausuma, ir per
suskystųjų dujų terminalą, nafta tiekiama per Būtingės terminalą. Turime ir „Klaipėdos
naftą“, kuri, sutrikus naftos produktų importui sausuma, galėtų visiškai
aprūpinti Lietuvą. Prie turimų galingų elektros jungčių nuo kitų metų prisidės
tiltai su Švedija ir Lenkija. Bendra visų Lietuvos jungčių galia bus didesnė
daugiau kaip du kartus, nei Lietuvai maksimaliai reikia.

Bet ar čia ir sustosime? Kur Lietuva turi
kreipti investicijas energetikos ir kitose pagrindinėse ekonomikos srityse kaip
žemės ūkis bei maisto pramonė?

Energetikos ekspertai mano, kad ateityje
Lietuva mokslo ir verslo pajėgas turėtų kreipti į atsinaujinančią energetiką. Biokuro
– vietinio lietuviško kuro –Lietuva jau dabar vartoja daugiau nei 50 proc.,
taip išstumdama importines dujas ir sukurdama daugybę darbo vietų. Ateityje
daugiausiai vilčių teikia saulės energetika, vėjo jėgainių statyba jūroje,
termobranduolinė energetika – tai sritys, kuriose Lietuva gali plėtoti tyrimus
ir tobulinti technologijas..

Apie šias Lietuvos ekonomikos perspektyvas PLEF
ekspertų diskusijose įžvalgomis dalysis energetikos ministras Rokas Masiulis,
žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Aleksandro Stulginskio universiteto
prof. dr. Antanas Maziliauskas, Lietuvos energetikos instituto branduolinės
energetikos ekspertas dr. Sigitas Rimkevičius ir kiti valdžios bei mokslo
atstovai.

Vienas iš sėkmingų energetikos verslo ir mokslo
bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje – „Santakos“ slėnyje įsikūrusio Lietuvos
energetikos instituto sukurtos inovatyvios technologijos. Šis institutas kuria
inovacijas, kurių dėka gaminama tvari energija už konkurencingą kainą.
Atsiradus Ateities energetikos technologijų mokslo centrui, šie mokslininkai
sukūrė technologinių sprendimų, kurie leis efektyviau panaudoti
atsinaujinančius energijos šaltinius arba padės mažinti išmetamo anglies
monoksido kiekį energijos gamyboje. Slėnio mokslininkai kuria ir kitas ateities
energetikos technologijas, tokias kaip vandenilio energetika, branduolinė
sintezė.

„Nemuno“ slėnio mokslininkai taip pat
neatsilieka ir PLEF metu pademonstruos savo pasiekimus žemės ūkio srityje. Tai
modernūs produktai, technologijos ir nauji žinių perdavimo būdai. Šios srities
mokslininkų ir verslo bendradarbiavimo aspektus pristatys „Nemuno“ slėnio
atstovas prof. Antanas Maziliauskas.

Vertė
kuriama technologijų parkuose

Lietuvos delegacija lankysis pasaulyje
garsiuose Izraelio universitetuose ir technologijų parkuose, kuriuose verslas
ir mokslas bendradarbiauja aukščiausiu lygiu. Vienas jų – Weizmanno institutas
(angl. Weizmann Institute of Science), pasaulyje pirmaujanti tarpdisciplininio
mokslo institucija, padariusi didelę įtaką Izraelio šalies pramonei ir
ekonomikos politikai. Tai vienas pirmųjų universitetų, kuriame pradėta gilintis
į informatiką, jame sukurtas vienas pirmųjų kompiuterių WEIZAC.

Šio instituto mokslininkų atradimai yra
pritaikomi pačio universiteto iniciatyva įkurtame pirmajame Izraelyje Kiryat
Weizmann aukštųjų technologijų parke. Lietuvos delegacija turės galimybę
pamatyti, kaip dirba dešimtys įmonių, gaminančių vaistus ir kitus instituto
mokslininkų išrastus produktus. Tai puikus verslo ir mokslo simbiozės pavyzdys.

Didžiausio išeivijai skirto renginio svečius
atvyks pasveikinti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Forumą organizuoja
Lietuvos verslo konfederacija kartu su pagrindiniais partneriais –Užsienio
reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, viešąja įstaiga
„Versli Lietuva“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos
Respublikos ambasada Izraelio valstybėje.

Plačiau apie renginį galima paskaityti
interneto svetainėje plef.lt.