Net pusė
turistų iš užsienio apie Lietuvą sužino iš interneto. Kokios strategijos šiais
metais griebtis didiesiems ir mažiesiems šalies miestams, varžantis dėl svečių
dėmesio? „Miestų forumo 2016“ ekspertų diskusijos dalyvių teigimu, laimės tie,
kurie paskyrė biudžetus rinkodarai, socialiniams tinklams, „Google“ reklamai ir
patrauklioms interneto svetainėms kurti.

„Akivaizdu, kad visą reikalingą informaciją
galima rasti internete, kaip ir pirkti bilietus, ieškoti kelionių pasiūlymų,
maršrutų ir t.t. Todėl tiek kalbant apie turizmą, tiek apie bet kokią kitą
sritį, svarbu išnaudoti visas internete esamas komunikacijos priemones:
interneto svetainę, socialinių tinklų profilius, įrašus „Vikipedijoje“,
„Google“ paiešką“, – sako viešųjų ryšių agentūros „Komunikacija ir
konsultantai“ partneris Andrius Kasparavičius.

Stengiantis prisivilioti turistų į miestą,
ypatingai svarbi tampa tikslinga miesto reklama ir komunikacija. Įvairūs
leidiniai, lankstinukai ir katalogai apie lankytinas vietas ir turizmą nėra
tokie populiarūs ir skaitomi, kaip buvo anksčiau, nes dabar viską galima
greičiau ir patogiau rasti internete, teigia A. Kasparavičius. Tuo tarpu
netradicinės prisistatymo priemonės, pavyzdžiui, 3D virtualūs turai, socialiniai
tinklai – gali būti labai veiksmingi, gerinant Lietuvos įvaizdį ir didinant
šalies kaip patrauklios atostogų krypties žinomumą.

Komunikuoti reikia realų turinį

Norint pritraukti turistų į tam tikrą miestą,
apie jį turi būti pateikta įdomi ir tikra informacija. Viskas priklauso nuo
pastangų, informacijos įdomumo ir jos realumo. Būtent reali informacija greitai
sklinda iš lūpų į lūpas, kas sukuria unikalius dalykus. Todėl informacijos
turinys, pasak A. Kasparavičiaus, yra labai svarbus.

„Jeigu miestas didžiuojasi savo paveldo
objektais, restoranais ar viešbučiais, o žmonės atvažiuodami ten suranda būtent
tai, apie ką skaitė ar matė pranešimuose – vadinasi komunikacija yra reali ir
sėkminga. Pseudo istorijų kūrimas nėra tiek svarbus, kiek realaus turinio
komunikacija. Žinoma, pagražinti, pasaldinti, suintriguoti istoriją reikia, bet
to neužtenka. Reikia, kad būtų pastovus turinys, tobulėjimas ir jau tada galima
užsiimti efektyvia komunikacija“, – sako A. Kasparavičius.

Tarptautinės prekybos plėtros konsultantas
Sigitas Brazinskas, taip pat akcentuoja e-rinkodaros svarbą ir pataria
atsigręžti į save ir patyrinėti, kaip patys ieškome informacijos apie miestus
ir kas mus sudomina. Gal mums patinka aura, tradicijos, žmonės, o ne vien tik
objektai?

„Daugelis šalių apskritai vadovaujasi
strategija „šalis per internetą” (angl. „country through the internet“) ir tam
skiria daug dėmesio. Lietuvos miestams reikia visai nedaug: kryptingos,
nuoseklios informacijos atnaujinimo savo reprezentacinėse svetainėse, raktinių
žodžių naudojimo, išskirtinumo ir unikalumo išryškinimo, kartu nepamirštant ir
tradicinių rinkodaros priemonių, asmeninių kontaktų, pasakojimų „iš lūpų į
lūpas“, – įsitikinęs S. Brazinskas.

Anykščių sėkmė kilstelėjo kartelę

Kilometrų eilės prie Anykščių medžių lajų tako
tapo pagrindiniu diskusijų objektu ir svarbiausiu praėjusių metų miestų
rinkodaros sėkmės pavyzdžiu. Kodėl tūkstančiai smalsių turistų plūdo aplankyti
šio objekto ir ko iš to gali pasimokyti kiti miestai?

Pasak S. Brazinsko, dalis sėkmės slypi tame,
jog Anykščiuose yra daug įdomaus komunikacijai turinio. Virš dešimt tūkstančių
gyventojų turinčiame miestelyje gausu kultūrinių ir istorinių paminklų,
lankytinų gamtos objektų, muziejų, naujų ir dėmesį patraukiančių pramogų, kaip
pasivaikščiojimas apžvalgos ratu, tiek žiemą, tiek vasarą veikianti rogučių
trasa.

„Sėkmei įtakos turėjo ir tai, kad kinta
vartotojo poreikiai, auga vidaus turizmo tradicijos artimos Skandinavijos
šalims, Vokietijai. Prie to prisidėjo ir bendra informacija iš valstybei
atsakingų institucijų, tinkamai panaudota ES parama“, – teigia S.
Brazinskas.  

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė
Raimonda Laužikienė teigia, kad Anykščiai protingai išnaudoja savo turimas
gamtos vertybes: kalvotą, vaizdingą kraštovaizdį, garsųjį rašytojo Antano
Baranausko Anykščių šilelį, kuriame ir yra suprojektuotas daug turistų
sutraukiantis medžių lajų takas. Tačiau kiti pajūrio miestai kaip Klaipėda,
Kretinga, Palanga ar Nida sulaukia turistų tik vasarą, o štai kitais metų
laikais, čia ramu ir beveik niekas nevyksta.

„Pajūrio miestams kuo skubiau reikėtų
susirūpinti neigiamu sezoniškumo poveikiu turizmo rinkai, kuris šiuo metu
neleidžia optimaliai išnaudoti mūsų turtingo jūrinio paveldo. Būtų naudinga
didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą ne vasaros sezono metu, nes
tuščiomis miesto gatvėmis ir skulptūromis turistų antrą kartą nesuviliosi“, –
sako R. Laužikienė.

Kokybiškos paslaugos, turizmui pritaikyta ar
vietovei būdinga infrastruktūra, žinomi tarptautiniai kultūros ir sporto
renginiai, įdomūs žmonės, išskirtiniai turizmo maršrutai ir miestų viešos
erdvės, pasak R. Laužikienės, yra tikrieji įvaizdžio formuotojai.

Vilioja turistus iš sostinės

Į Lietuvą planuojantys atvykti turistai,
pirmiausia apsilanko sostinėje, o tik po to aplanko vieną ar kitą didesnį
Lietuvos miestą. Tačiau ką daryti mažiems miestams? Kokią komunikacijos
strategiją vykdyti, siekiant prisivilioti turistų iš Vilniaus ir priversti juos
keliuoti po Lietuvą?

„Jeigu koks nors miestelis nori pritraukti
turistų iš sostinės ar netgi iš užsienio, tai pirmiausiai tas miestelis privalo
turėti, ką pasiūlyti turistams. Jeigu mieste stovi vien tik griuvėsiai, seni
poilsio namai – jokia komunikacija pritraukti turistų nepadės. Turi būti
sukurtas pagrindas, ant kurio būtų galima statyti visą komunikaciją.
Komunikacija be turinio, be naujų sanatorijų, be naujų restoranų, be naujų
infrastruktūrinių dalykų neduos jokių vaisių“, – sako A. Kasparavičius.

Lietuvoje yra nemažai „pilkų“ miestų ir
miestelių, apie kuriuos žinome tik tiek, kad jie yra. Žvelgiant plačiau,
užsieniečiams Lietuva nėra žinoma, todėl šalies reklamą vertėtų susieti su
regionu. Lygiai taip pat, pasak S. Brazinsko, vertėtų pasielgti ir su vidaus
turizmu.

„Kalbant apie vidaus turizmą, miestai taip pat
gali jungtis, tuo labiau, kad praktikoje apstu pavyzdžių, kai įmonės vasarą
organizuoja dienos turą po kurį nors Lietuvos regioną, aplankant dvarus, kaimo
sodybas, miestus. Lietuvos miestai kartu gali pasiūlyti didesnes apgyvendinimo,
maitinimo galimybes, o taip išloš ir turistas“, – sako S. Brazinskas.

Kasmetinis renginys „Miestų forumas 2016. Sėkmės formulė – rinkodara?“ šiemet
vyks sausio 22 d. 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Renginį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija
ir „Litexpo“.