V. Sutkus: „Lietuvos verslininkas laikomas kaltu, kol neįrodė kitaip“

V. Sutkus: „Lietuvos verslininkas laikomas kaltu, kol neįrodė kitaip“

VMI 2016
metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją
apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt.
Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos
neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo
prezumpcijos taikymu.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad su šiais reikalavimais verslui yra
užkraunama papildoma administravimo našta, kuri pareikalaus nemažai finansinių
išteklių. „Iš verslininkų nuolat girdime nuogąstavimų, kad šie neturės kada
užsiimti verslu, nes privalės nuolat teikti deklaracijas. Didelės įmonės turės
papildomų išlaidų, bet pajėgs susitvarkyti, tačiau smulkiam verslui bus tikrai
sunku.

Kaskart įvedant naujų reikalavimų, šios naštos
niekas nevertina ir neskaičiuoja, nors tai turėtų daryti. Viešojo
administravimo įstatymas netgi nurodo, kad vienur administracinę naštą
padidinus, kitur ją privalu sumažinti. Todėl Vyriausybė į šį klausimą turėtų
žiūrėti kompleksiškai, pavyzdžiui, jeigu Mokesčių inspekcija įvedė naujų
prievolių, tai Sodra turėtų jų sumažinti“, – sako verslininkų atstovas.

Pasak VMI viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės,
naujos deklaravimo prievolės įvestos remiantis pasauline praktika. Vyriausybė
iš VMI reikalauja užsienio šalių praktikos perrėmimo, geresnės kontrolės,
mokesčių administravimo gerinimo. Visa tai daroma efektyvesnio pinigų surinkimo
į Lietuvos biudžetą tikslais. Sąskaitų faktūrų registras labai pasiteisino
Estijoje, o Lietuvoje vykdomas pilotinis projektas parodė, kad sistema padeda
surinkti daugiau mokesčių.

LVK viceprezidentas Stasys Kropas kalbėdamas
apie bankų sektorių pabrėžė, kad net ir sąžiningi bankų klientai nėra
patenkinti tuo, jog jų sąskaitas matys Mokesčių inspekcija. Klientų reakcija
yra neigiama. Žmonės nesupranta, kodėl jie turi teikti informaciją ir nežino,
kaip jiems reaguoti. Anot jo, su šiuo sprendimu yra paskubėta. Visų pirma, tokių
duomenų rinkimo nauda turi būti įrodyta. Bankai mato didžiulę naštą, pritaikant
savo informacines sistemas prie šių reikalavimų, o naudos – ne.

V. Sutkus pastebi ir kitą giliai įsišaknijusią
problemą kontroliuojančių institucijų ir verslo santykiuose. „Lietuvos
kontroliuojančios institucijos laikosi verslo kaltumo prezumpcijos. Jeigu
kažkas padarė pažeidimą, tai dėl to pradedami purtyti visi, nes jie gali būti
kalti. Taip yra ir dabar – kadangi pasitaiko nesąžiningų įmonių, dėl to kentėti
turi visi. Pagal tokią logiką, jeigu kažką pagavo neblaivų už vairo, tai visus
automobilius vairuojančius žmones reikėtų įpareigoti pūsti į alkotesterį
kiekvieną rytą. Kolektyvinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja
teisinės valstybės principams.

Lietuvos verslo konfederacija jau anksčiau
Valstybinei mokesčių inspekcijai oficialiu raštu pareiškė susirūpinimą ir dėl
galimo pavojaus fizinių bei juridinių asmenų duomenų saugumui. „Mokesčių
inspekcija turės duomenis apie daugelio asmenų bankų sąskaitas, visus įmonių
pirkimus ir pardavimus. Kas užtikrins šių duomenų saugumą, kas gali garantuoti,
kad koks nors darbuotojas neperduos šių duomenų verslo konkurentams ar
nusikalstamoms struktūroms“, – klausė V. Sutkus.

VMI atstovė V. Vildžiūnaitė tikino, kad dar nei
vienas programišius nėra įsilaužęs į VMI sistemas, kiekvienas duomenų peržiūros
atvejis yra fiksuojamas, leidimus dirbti su šia informacija turi tik nedidelis
darbuotojų skaičius.

2016 m. vasario 18 d. vykusiame LVK prezidiumo
posėdyje VMI atstovės pristatė naujus įpareigojimus verslui. Juridiniai asmenys
2017 m. už 2016 m. turės pranešti VMI apie asmenims suteiktas, jų grąžintas ir
iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, kurių kiekvienos suma
lygi ar didesnė kaip 600 eurų. Taip pat – apie 
gautas pinigines įmokas, kai vieno fizinio asmens per metus įmokėta suma
yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų.

Finansų rinkos dalyviai vieną kartą per metus
privalės VMI pateikti informaciją apie fizinių asmenų sąskaitas, kai turimų
sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 Eur ir
apie sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens sąskaitų likutis
metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų.

Nuo 2016 m. spalio 1 d. PVM sąskaitų faktūrų
registrus privalės teikti visi PVM mokėtojai.