Mokslininkai: abejonių kelia dauguma Lietuvos MTEP prioritetų

Mokslininkai: abejonių kelia dauguma Lietuvos MTEP prioritetų

Lietuva
turi pasitvirtinusi dvidešimt prioritetinių mokslo sričių, į kurias iki 2020
metų bus sutelkta finansinė parama tyrimams ir eksperimentams. Tačiau Lietuvos
mokslų akademijos (LMA) išvados negailestingos – abejonių nekelia tik keturi
prioritetai.

„Mokslinių tyrimų finansavimo klausimas
paskutiniuoju ES finansavimo periodu yra aktualus ir mokslo bendruomenei, ir
verslui, nes nuo to priklauso, ar Lietuva taps konkurencinga ir išsiskirs tam
tikrose srityse, ar ne. Lietuva yra nedidelė šalis, todėl turime išsigryninti
ir koncentruotis į didelę pridėtinę vertę kuriančias sritis kaip informacinės
technologijos, biotechnologijos ar lazeriai. Bandydami aprėpti viską, paramą
tik iššvaistysime, todėl prioritetų skaičių privalome mažinti.

Mokslininkų išvadose teigiama, kad kai kurie
prioritetai galimai tenkina siaurus tam tikrų institucijų interesus. Dalyje
sričių verslo ir mokslo potencialo nėra, tačiau jie kažin kodėl pateko tarp
prioritetų. Jeigu remsimės neobjektyviais kriterijais, tai strateginius
Lietuvos ekonominės gerovės tikslus bus labai sunku įgyvendinti“, – teigė Lietuvos
verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus surengtoje ekspertų
diskusijoje.

Anot Seimo Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcij
os seniūno Andriaus
Kubiliaus, valstybė turėtų užsibrėžti labai aiškius tikslus, kuriuos nori
pasiekti: „Mums trūksta to, ką turi Izraelis – valstybės gebėjimo realizuoti
savo lyderystę. Norint išplėtoti tam tikrą sritį, turi būti realizuota visa
mokslui reikalinga grandinė – nuo studentų rengimo, startuolių iki pramonės
plėtros. Pataikius į dešimtuką, galima pasiekti „sniego gniūžtės“ efektą, kai
sėkmingi projektai „aplimpa“ kitais, kaip, pavyzdžiui, atsitiko į Lietuvą atkeliavus
„Barclays“ – netrukus pradėjo kurtis ir kiti IT centrai“.

Diskusijoje dalyvavęs LMA atstovas prof.
Kęstutis Sasnauskas sakė, kad prioritetai buvo vertinti pagal šiuos kriterijus:
ar mokslo srityje yra verslo potencialas, ar yra vykdoma mokslinė veikla ir ar konkrečioje
srityje verslui reikalingas mokslas?

„Kelrodžių rezultatyvumas abejonių nekelia tik 4
srityse – tai saulės energija, molekulinės technologijos medicinai ir
biofarmacijai, pažangi medicinos inžinerija ankstyvajai diagnostikai ir
gydymui, fotoninės ir lazerinės technologijos. Likusiuose – potencialą reikia
stiprinti arba stiprinti iš esmės, o viename prioritete potencialas yra
nepakankamas“, – teigė profesorius.

Dar 2014 m. LMA atlikta studija parodė, kad dalyje
prioritetų duomenys dubliuojasi, o taip pat lieka neaišku, kiek realiai
investuota į Mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI),
ypač kryptyje „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Vidutinė visų krypčių įmonių
investavimo į MTEPI apimtis – apie 67 mln. eurų per metus.

Šiuos prioritetus, žinomus „Sumaniosios
specializacijos“ pavadinimu, rengusios organizacijos MOSTA atstovų teigimu,
sukoncentravus paramą į kelias sritis, kitos sritys numirtų, tad į sumanią
specializaciją reiktų žvelgti platesniame kontekste. Socialiniai mokslai nėra
prastesni nei gamtos ar technologijų mokslai. O prioritetai yra platūs, nes
Lietuvoje tiesiog nėra aiškios mokslo strategijos.

„Sumani specializacija“ – tai valstybės paramos
moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija, kurią kurdama Lietuva kaip ir
kitos Europos Sąjungos šalys, nustatė savo mokslinių tyrimų, eksperimentinės
plėtros (MTEP) ir inovacijų prioritetus. Pagal šiuos prioritetus yra skirstomos
MTEP ir inovacijų plėtrai skirtos ES lėšos.

2014-2020 m. ES finansinės paramos
perspektyvoje „sumanios specializacijos“ programoms iš viso numatyta skirti
apie 600 mln. eurų.