Valstybės įmonių veiklos
skaidrinimas, korupcijos mažinimas susisiekimo sektoriuje, infrastruktūrinių
projektų plėtra ir IT technologijų vaidmens stiprinimas – pagrindiniai šios
kadencijos Susisiekimo ministerijos prioritetai, kuriuos pristatė susisiekimo
ministras Rokas Masiulis susitikime su verslo atstovais.
„Pagrindinis mūsų prioritetas – didesnis susisiekimo sektoriaus
skaidrumas ir efektyvumas. Tam dabar skiriame daugiausiai dėmesio ir į tai
aktyviai investuojame. Tokio paties skaidrumo siekiame ir viešųjų
pirkimų konkursuose, kur iki šiol dalyvaudavo keli tie patys rangovai. Šią
sistemą mes keičiame, kad konkursai būtų skaidrūs ir juose dalyvautų kuo
daugiau rinkos žaidėjų. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad padidėjo dalyvių
skaičius, kai kur kainos sumažėjo apie 40 procentų“, –
teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Ministras pabrėžė, kad Valstybė neturi konkuruoti su privačiu sektoriumi
tose srityse, kur privatus sektorius tvarkosi gerai. Valstybei nėra prasmės investuoti
savo pinigus į tas sritis, kur nepermokama už paslaugas ir yra sveika, gyva
konkurencija.
Pasak Lietuvos
verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sklandi infrastruktūros projektų
plėtra yra labai svarbi Lietuvos verslui, kadangi tai didina šalies ekonominį
patrauklumą, padeda pritraukti papildomas užsienio investicijas, sudaro sąlygas
vietos verslininkams plėtoti savo verslą.
„Geležinkelių
tiesimas, oro uostų statyba, IT technologijų diegimas, kiti logistikos
projektai – labai svarbūs mūsų šalies ekonomikai ir, be abejo, verslui. Atidžiai
sekame Vyriausybės veiksmus šiais klausimais, kadangi norėtume matyti skaidriai
veikiančias valstybės įmones, kurios nekonkuruotų su privačiu verslu. Taip pat
daug dedame pastangų, kad būtų kuo mažiau piktnaudžiavimo viešaisiais pirkimais
ar piktnaudžiavimo teise atvejų, kai Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimai
yra dirbtinai stabdomi ir įsisuka teisminių ginčų karuselė“, – susitikime kalbėjo V. Sutkus.
R. Masiulis išskyrė didžiausius infrastruktūrinius projektus, kuriuos
bus siekiama toliau įgyvendinti: „Rail Baltica“ – Lietuvos geležinkelio
projektą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų ištiesinimo projektą, Vilniaus
oro uosto naujo terminalo statybos projektą.
Kalbėdamas apie „Rail Baltica“ projektą, ministras pastebėjo, kad iki
šios dienos Lietuva yra pasiekusi didesnę pažangą šio projekto įgyvendinime nei
Latvija ir Estija. Lietuva jau turi nutiestą vėžę iki Kauno. Yra svarstoma ar modernizuoti esamą vežę, ar tiesti naują.
„Mūsų pozicija –
naujos vėžės statyti nereikia. Reikia kuo greičiau atnaujinti esamą. Rudenį bus
atlikta studija, kuri parodys, ar ši vėžė tinkama. Jeigu mes nutiestume naują
vėžę iki Kauno, ji mums sutaupytų 8 min. kelionės laiko, tačiau ruože nuo
Varšuvos iki Lietuvos sienos didesnio greičio nei 160 km/h pasiekti nepavyks.
Nepaisant to, nuo Kauno iki Talino greitis galėtų siekti 200-220 km/val. Manome,
kad vėžė iki Kauno yra tinkama, tam tiesiog reikia investicijų, kad ji pasiektų
maksimalų greitį. Ateityje Kaunas galėtų būti krovinių paskirstymo centras“, – sakė
R. Masiulis.
Ateityje planuojama,
kad Lietuvos geležinkeliai išvystys keleivių vežimo verslą, kuris iki šios
dienos neveikia efektyviai. Bus įvesta vieno bilieto sistema, todėl keleiviams
darant tarpinius persėdimus nereikės kiekvieną kartą pirkti naujo bilieto. Ši
sistema ypač bus naudinga keliaujantiems tranzitu keleiviams iš užsienio.
Vilniaus oro uosto
potencialas, pasak Susisiekimo ministro, yra pasiekti 10 mln. keleivių, bet tam
reikia pokyčių. Viena iš galimybių – investuoti į esamo terminalo plėtrą arba
brangesnis, ambicingesnis ir galbūt valstybei įdomesnis variantas – statyti
naują terminalą.
„Neslėpkime,
kartais tikrai yra gėda priimti užsieniečius Vilniaus oro uoste, todėl
svarstome ir apie naujo terminalo statybą, kuriame būtų įdiegtos naujausios
technologijos, kad uostas būtų reprezentatyvus ir modernus. Tam reikėtų išspręsti
logistikos ir susisiekimo klausimus, planuoti naujus privažiavimus, kadangi
bent jau geležinkelio atšakos prie naujo terminalo nelabai pavyktų privesti“, –
teigė Susisiekimo ministras.
Susitikimo metu
buvo pasidžiaugta, kad Klaipėdos jūrų uostas yra neužšąlantis ir gali
funkcionuoti ištisus metus, tačiau problema yra jo gylis. Dėl 13 m. grimzlės į
Klaipėdą atplaukę laivai krovinius pasikrauna tik dalinai. Spręsti šią problemą,
pasak R. Masiulio, reikėtų nuo uosto vartų
rekonstrukcijos.
„Būtina
rekonstruoti uosto vartus, šiek tiek pakeičiant jų konfigūraciją, kadangi esant
audringai jūrai laivams kyla sunkumų įplaukti. Kitas etapas prailginti įplaukos
kanalą, kad laivai galėtų be problemų įplaukti į jūrų uostą. Patį jūrų uostą
reikėtų gilinti bent jau iki 17 metrų, jei norime priimti pačius didžiausius
laivus“, – susirinkusiems kalbėjo R. Masiulis.
Dar vienas iš
Susisiekimo ministerijos įvardytų prioritetų – informacinių technologijų ( IT )
vaidmens stiprinimas. Čia turima galvoje, pasak ministro, siekį, kad Lietuva
būtų pirmose gretose pagal technologijų plėtrą apimant telekomunikaciją, IT ir
kt., tačiau tam reikia struktūrinių pokyčių.
„Dėl IT politikos įgyvendinimo
Vyriausybėje vyksta diskusija, kuri institucija bus atsakinga už šio sektoriaus
formavimą ir įgyvendinimą. Lietuvoje turime tris ministerijas – Susisiekimo,
Vidaus reikalų ir Teisingumo, kurios valdo skirtingas sritis ir, kaip praeitis
rodo, trys ministrai nesugebėjo sutarti dėl glaudaus bendradarbiavimo. Yra
svarstomi įvairūs variantai, nagrinėjami kitų šalių pavyzdžiai. Štai estai sėkmingai
pasuko centralizuotu keliu, kai prie Vyriausybės buvo įsteigtas informacinių
sistemų centras. Galbūt ir mūsų Vyriausybės kanceliarija galėtų prisiimti
analogišką vaidmenį“, – prielaidomis dalijosi R. Masiulis.
