Lietuvos verslo konfederacijoje
(LVK) lankėsi Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Susitikimo
metu LVK nariai diskutavo apie galimybę aktyviau įsijungti į viešuosius
pirkimus plečiant krašto apsaugos sistemos infrastruktūrą bei skelbiant civilinės
paskirties įrangos pirkimus.
„Metų
pradžia prasideda rimtai – nuo karinių reikalų. Mums, kaip verslininkams rūpi,
kaip bus plėtojama krašto apsaugos sistemos infrastruktūra, kokie galimi pirkimai,
kam mes galėtume pasiūlyti savo paslaugas ir kokias“, – sakė LVK prezidentas
Valdas Sutkus.
Bendradarbiavimas su verslininkais
gali būti naudingas
Susitikimo
metu R. Karoblis pabrėžė, kad infrastruktūros plėtros prasme Lietuva atsilieka,
tačiau patikino, kad Krašto apsaugos ministerija yra linkusi bendradarbiauti ir
teikti informaciją verslininkams.
Tuo
tarpu LVK prezidentas įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su verslo sektoriumi
gali išplėsti pasirinkimo galimybes Krašto apsaugos ministerijai bei jai
pavaldžioms institucijoms, o išaugusi konkurencija užtikrintų geriausias
pasirinkimo galimybes.
„Mes
esame kvalifikuoti, teikiame kokybiškas paslaugas ir matome didelį
bendradarbiavimo potencialą prisidedant prie infrastruktūros plėtros, modernių
prekių bei paslaugų teikimo“, – sakė V. Sutkus.
Pokyčiai viešųjų pirkimų sistemoje
Krašto apsaugos
ministras atkreipė dėmesį, kad sausio mėnesį pradėjo veikti centralizuota
pirkimų agentūra, kuri padės išvengti tokių problemų, kaip civilinės paskirties
įrangos pirkimas už neadekvačias kainas.
Ši agentūra nuo sausio
1 d. konsoliduoja 70 proc. krašto apsaugos sistemos prekių pirkimų, o nuo
liepos 1-osios čia bus sutelkta 95 proc. pirkimų. Planuojama, kad nuo 2019 m.
sausio 1-osios agentūra koordinuos ir su infrastruktūra susijusius pirkimus.
Daugiau
lėšų išleista ginkluotei ir įrangai
Krašto apsaugos
sistemos pirkimų biudžetas nuolat auga, siekiant plėsti infrastruktūrą, ją
atnaujinti, modernizuoti kariuomenę bei maksimaliai patenkinti jos poreikius.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2016 m. viešieji pirkimai gynybos ir
saugumo srityje pasiekė 203,8 mln. eurų ir, palyginti su 2012 m., išaugo
daugiau kaip 20 kartų. Didelė dalis įsigijimų vykdomi neskelbiamų derybų ar
ribotų pirkimų būdu.
