Oficialioji statistika patvirtino – alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja

Oficialioji statistika patvirtino – alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja

Statistikos departamento skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje
duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos
tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek
daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus ir tai yra gerokai žemiau
Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio. Įvertinus emigrantų išvežamą
alkoholį šis skaičius būtų dar mažesnis. VU nustatė, kad problemų su vartojimu
greičiausiai turi labai specifinė ir apibrėžta auditorija
.

„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys
apie suvartojimo kiekį atitinka statistiką, tai patvirtina, kad kitos tyrimo
išvados taip pat atitinka realybę. Tuo neabejojome, nes šiam tyrimui
pasitelkėme labai stiprią ir profesionalią jungtinę sociologų ir Vilniaus
universiteto mokslininkų komandą, o dabar turime dar tvirtesnių argumentų“, –
sako tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas
Sutkus.

LVK tyrimą užsakė siekdama ne tik
išsiaiškinti alkoholio vartojimo apimtis, bet, svarbiausia, vartotojų įpročius
ir elgseną bei nustatyti didžiausias rizikos grupes. Tyrimas atliktas
bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“. Artimiausiu metu planuojama
paskelbti ir antrojo tyrimo etapo rezultatus.

„Įstatymų leidėjams pateikėme
objektyvią realybę – yra identifikuotos rizikos grupės ir jei norima kovoti su
problema, yra gana aišku, ką daryti – dirbti su šiomis rizikos grupėmis. Juk
kovodami su nusikalstamumu neįvedame komendanto valandos – neuždraudžiame
visiems žmonėms vakarais vaikščioti gatvėmis, o taikome sankcijas konkretiems
viešosios tvarkos pažeidėjams. Tyrimas nustatė grupę žmonių, su kuria reikia
dirbti, gėrimus, kuriais piktnaudžiaujama, bet, ironiška, juos įstatymų
pakeitimai apeina“, – sako V. Sutkus.

LVK užsakymu atlikto tyrimo metu
nustatyta, kad statistiškai vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojai per metus
2016 metus teko 13,42 litrų legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Iš šio skaičiaus
dar reikėtų atimti emigrantų išvežamus kiekius ir pridėti šešėlinę rinką.
Tačiau galutinis rezultatas iš esmės nesikeičia – minėti veiksniai vienas kitą
sudengia ir lieka tie patys 13 litrų. Tuo tarpu 2017 metais viešai skelbiamais
duomenimis apie į rinką išleistų gėrimų kiekį, alkoholio suvartojimas mažėjo
apie 10-15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko tik iki 12
litrų grynojo alkoholio.

Tyrimas taip pat rodo, kad
daugiausia problemų turime kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o
didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Be to, kuo mažesnė gyvenvietė, tuo
didesnis girtaujančių asmenų procentas. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime
identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu.

Tyrimas parodė ir kitą tendenciją
– lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose, o baruose, restoranuose
lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys
asmenys. Tarp girtaujančių asmenų populiariausi gėrimai – stiprus alus
(„bambalinis“), spirituotas vynas ir degtinė, kurie vartojami namuose arba
viešose vietose.

Tyrimo duomenimis, tarp
vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5
proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3
kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėjai teigia, kad
10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro
tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau, tikėtina, sukelia
daugiausia problemų.

Tyrėjai vylėsi, kad tyrimas
turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su
nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Apibendrinus tyrimą, galima labai
aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: pagrinde tai
vyrai, 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai
išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime.

 

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK
užsakymu atlieka Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai,
reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“.