Strateginiuose susisiekimo sektoriaus projektuose – Lietuvos įmonėms antraeilis vaidmuo

Strateginiuose susisiekimo sektoriaus projektuose – Lietuvos įmonėms antraeilis vaidmuo

Susisiekimo ministras susitikime su LVK nariais pabrėžė, kad nedarant
kompromisų dėl kokybės bus ieškoma galimybių Lietuvos verslui atrasti nišą strateginės
reikšmės infrastruktūriniuose projektuose, tokiuose kaip strateginiai geležinkelių
ar kelių projektai.

„Prie didelių valstybinės reikšmės transporto infrastruktūros projektų
Lietuvos verslininkai tikrai galėtų prisidėti savo žiniomis, turimais
ištekliais bei gebėjimais, tačiau dabar įsitvirtinusi konkursų organizavimo
tvarka verčia nuogąstauti, kad prioritetas, sąmoningai ar nesąmoningai,
teikiamas didelėms tarptautinėms kompanijoms. Neskaidomi itin stambaus masto
infrastruktūros plėtros projektai lietuviško kapitalo įmonėms tampa neįkandami.
Be to, niekaip neužtikrinama, kad jos galės tapti lygiateisiais partneriais, o
tokiu būdu ne tik iškraipoma konkurencinė aplinka, bet ir nukenčia šalies
ekonomika“, – įsitikinęs LVK vadovas.

Pasak jo, tokios konkursų sąlygos, apriboja, o ne skatina konkurenciją, nes
net ir turint geriausių norų atsiranda vos keli dalyviai, minimaliai
konkuruojantys kaina, o Lietuvos kapitalo įmonės yra priverstos mažinti
darbuotojų skaičių laukiant, kad gal kada nors projektų krepšelyje atsiras ir
joms pagal pajėgumus tinkamas projektas. Pavyzdžiui, kelių tiesimo įmonių
darbuotojų skaičius per pastaruosius porą metų sumažėjo trečdaliu.

„Išeitis būtų didelės apimties projektų skaidymas, sudarant sąlygas mums
konkuruoti bent dėl dalies darbų. Tokiu būdu ir atlyginimai, ir mokesčiai būtų
mokami Lietuvoje, o tai tikrai ne paskutinės reikšmės faktorius“, – sako V.
Sutkus.

Susisiekimo ministras R. Masiulis susitikime su LVK nariais teigė itin
įdėmiai stebintis situaciją dėl projekto „Rail Baltica“, kuris, ministro
teigimu, yra iš dalies atsidūręs ceitnote. Su ministru taip pat buvo aptarti ir,
ministerijos manymu, prioritetiniai ateities projektai – Klaipėdos uosto
plėtra, galimos oro uostų plėtros kryptys, „Via Baltica“ perspektyvos,
valstybinio IT sektoriaus laukiantys pokyčiai.

Susitarta su Susisiekimo ministru reguliariai susitikti bent kartą per
metus ir aptarti šalies infrastruktūros plėtros klausimus, išgirsti ministerijos
planus, kad įmonės galėtų tinkamai pasiruošti ateities projektams.

„Didžiausioms kelių, geležinkelių, IT sektoriaus įmonėms būtina iš anksto žinoti,
kas planuojama, kokiems projektams ruoštis, o konkursus organizuojančios
valstybės įmonės ir institucijos turi konsultuotis su rinkos dalyviais“, –
susitikimo metu sakė LVK prezidentas.

Iš Susisiekimo ministerijos kuruojamos srities vien „Lietuvos
geležinkeliai“ per artimiausius keletą metų planuoja 631,55 mln. eurų vertės
projektus, tarp kurių didžiausi – su „Rail Baltica“ bei geležinkelių
elektrifikavimu susiję darbai.