Neįgaliųjų įdarbinimo klausimu Lietuvos verslininkai pasidalinę į dvi stovyklas. Nors 43proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimant į darbą darbuotojus, dar antra tiek abejoja, kad tokį variantą rinktųsi bei svarstytų.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)narių apklausos duomenys rodo, kad 14 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Tuo tarpu 29 proc. tvirtina, jog sunku pasakyti, ar juos apskritai sudomintų tokia galimybė.
„Apklausos rezultatai rodo, kad verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina pragmatiškai. Įakis krenta tai, kad kaip svarbiausią kriterijų renkantis darbuotoją su negalia apklausti verslininkaiišskiria jo kvalifikaciją ir turimas kompetencijas – taisvarbu net 72 proc.įmonių. Tačiau čia pat kas antras verslininkas įvardina, kadatsižvelgtų ir įnegalios nulemtus darbo apribojimus bei nedarbingumo lygį,taip pat į tai, kieklėšų reikėtų darbo aplinkos pritaikymui“, – sako LVKprezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, Lietuvoje yra gerųjų pavyzdžių, kuomet darbdaviai į kolektyvą visavertiškai įtraukia neįgaliuosius, tačiau svarbus socialinis jųbuvimo darbo rinkoje aspektas yra glaudžiai susijęssu investicijomis į darbovietą bei tinkamu darbo procesų organizavimu. Vien kalbant apie judėjimo negalią turinčius žmones, kas antra apklausoje dalyvavusiįmonė pripažino tiesiogneturinti jiems pritaikytos infrastruktūros.
„Kartais pasigirsta leitmotyvas, neva neįgaliųjų įdarbinimas yra geras verslas ir pelnymasis iš pačių neįgaliųjų. Tačiau tiktrečdalis verslininkų yra girdėję apie taikomas subsidijas beiparamą tokių darbo vietų įkūrimui ir išlaikymui. Realybė yra tokia, kad net ir socialinėse įmonėse, kuriose neįgaliųjų įdarbinimas finansuojamas kryptingai, valstybės pagalba dirbančiam neįgaliojo darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai siekiavos 189 eurus. Tuo tarpu net 23 proc. apklaustų verslininkųmano, kad jie svarstytų neįgaliojo įdarbinimą, jei valstybės subsidija sudarytų bent 300-400eurų. Įvertinus, kad kas antra įmonė negalėtų įdarbinti žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, galima manyti, kad verslas atsakingai ir realistiškaivertinasąlygas, kurių tiesiog nėra gamybos bei poilsio patalpose“, – tvirtinaV.Sutkus.
Apklausa patvirtino ir tai, kad sudėtingiausia įsidarbinti turintiems sunkiausias negalias bei mažiausią darbingumo laipsnį.
„Didžiausią nedarbingumo laipsnį turintys asmenys į darborinką įsilieja itin sunkiai. Tai susiję ne tik su verslonuostatomis, bet ir sufaktu, kad šie žmonės gali dirbti tik specifinį darbą,turi daug darbinėsveiklos apribojimų ir sąlygų poilsiui, darbo laikui,atostogoms, sveikatospatikrinimams ir pan. Jei jie visgi apsisprendžia integruotis į darbo rinką,dažnu atveju renkasi socialines įmones, kurioseintegracija ir adaptacija yra paprastesnė. Kalbos apie atvirą ir laisvą darborinką, kurioje neįgalieji esągali konkuruoti, nes gauna valstybės paramą, ištiesų kartais labiau primena pasišaipymą ir visišką nejautrumą“, – įsitikinęs LVKprezidentas.
Jo teigimu, Socialinės apsaugos irdarbo ministerijos planuojamos privalomos neįgaliųjų įdarbinimo kvotos šios problemos taip pat neišspręs.
„Kvotų sistema veikia keliose šalyse,bet pavyzdžių kaiverslas, užuot įdarbinęs reikiamą skaičių neįgaliųjų ,pasirenka mokėti baudas taip pat netrūksta. Iš esmės reiktų kalbėti ne apie tai, ką verslas privalo padaryti, bet apie tai, kaip sukurti visapusiškai subalansuotą bei konkretiems atvejams pritaikytą neįgaliųjų įdarbinimo sistemą, nes pasiūlymas arba eiti į atvirą darbo rinką, arba įvesti kvotas nėra subalansuotas vienos iš pusių atžvilgiu“, – įsitikinęs LVK prezidentas.
Kompleksinių priemonių taikymas, parama socialinėms įmonėms, didesnis ir tikslinis dėmesys norintiems persikvalifikuoti arba įgyti profesiją neįgaliesiems padėtų pakeisti vyraujančias verslo nuostatas.
LVK savo narių apklausą, kuriojedalyvavo vadovaujamas pareigas užimantys įmonių darbuotojai, atliko 2018 m. kovo mėnesį.
