Šiuo laikotarpiu dėl smarkiai išaugusios prekių pristatymo į namus paklausos, tokios paslaugos teikėjai išgyvena darbų apimties pakilimo metą. Tačiau kartu neišvengiamai susiduria ir su finansiniu iššūkiu – apyvartinių lėšų trūkumu. Kasdien reikia užpirkti daugiau prekių, atsiskaityti už jas iškart, o pinigai iš klientų gaunami tik po kurio laiko.
Tai reiškia, kad, neturint pakankamo rezervo, laukimas, kol pinigai bus gauti, nutraukia operatyvią prekių pristatymo grandinę, kuri dabar itin reikšminga.
„Prekes, kurias per mūsų programėlę užsako klientai, įsigyjame savo lėšomis. Grandinė maždaug tokia: klientas suformuoja krepšelį, iš jo sąskaitos rezervuojama atitinkama suma, kuri patenka pas pinigų surinkimo operatorių, prie kurio prijungta mūsų platforma. Tik po to, kai mes galutinai įvykdome užsakymą, t. y. pristatome prekes pirkėjui, pinigai nuskaitomi iš jo sąskaitos ir, paprastai, po kelių dienų „įkrenta“ mums. Žinant šių dienų aktualijas, prekių reikia įsigyti kur kas daugiau, mes tokio pinigų rezervo sukaupę tikrai neturime, tad privalėjome ieškoti sprendimo“, – pasakoja Tadas Norušaitis, maisto produktų ir kasdienių prekių iš parduotuvių užsisakymo mobiliąją programėlę „Lastmile“ valdančios bendrovės vadovas.
Anot jo, nuo to laiko, kai šalyje paskelbtas karantinas, užsakymų per jų programėlę skaičius išaugo dešimt, o kai kuriomis dienomis – ir iki dvidešimt kartų. Paprastai jie užsakymus įvykdydavo per valandą, dabar – tik planuotu laiku.
„Šiuo metu laikai rezervuoti jau penkioms dienoms į priekį, bet stengiamės dirbti kaip įmanoma operatyviau. Prie mūsų prisijungia papildomi darbuotojai, kai kurie laikinai, kol dėl susidariusios padėties yra priversti sustabdyti nuolatinį darbą“, – apie šiandienos aktualijas pasakoja T. Norušaitis.
Į pagalbą – papildomas finansavimas
Dabar taip reikalingas papildomas apyvartines lėšas, kad galima būtų nupirkti kuo daugiau produktų ir pristatyti juos gyventojams, įmonė užsitikrino pasinaudodama faktoringo paslauga.
„Šiuo atveju sąskaitų finansavimas mums pasirodė priimtiniausias sprendimas. Faktoringo bendrovė, pagal pinigų surinkimo operatoriaus ataskaitas, didžiąją dalį pinigų mums perveda iškart. Juos nedelsiant nukreipiame atsiskaityti už prekes“, – komentuoja T. Norušaitis.
Jis sako suprantantis, kad dabartinė situacija nesitęs amžinai, todėl į ją žvelgia blaiviai. „Mums, dar visai neseniai pradėjusiems veiklą, tai tarsi laikina pagalba. Iki šiol, kol buvome starto stadijoje, bet kokios galimybės gauti finansavimą buvo kur kas mažesnės. Tačiau dabartinis kontekstas paskatino sprendimų ieškoti čia ir dabar. Džiugu, kad mūsų pasirinkti finansavimo partneriai operatyviai įsigilino į situaciją ir pateikė geriausią bei abipusiai tinkantį sprendimą. Karantinui pasibaigus, žinoma, bendradarbiavimą plėtosime toliau“, – sako verslininkas.
Po karantino – nuosmukis?
Anot sąskaitų finansavimo paslaugą „Lastmile“ platformai suteikusios faktoringo bendrovės „Factris LT1“ vykdomojo direktoriaus Pauliaus Jaugos, prekių pristatymo paslaugą siūlantys verslai neturėtų patirti pastebimo nuosmukio, net ir tuomet, kai koronavirusas bus užmaršty.
„Natūralu, visi siūlantys prekių pristatymo į namus paslaugą šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie sklandesnio ir operatyvesnio dabar taip reikalingos paslaugos įvykdymo, – komentuoja P. Jauga. – Dabar įmonėms svarbiausia peržiūrėti struktūrą ir sutelkti resursus ten, kur jų labiausiai reikia. Nebūtinai užsakymų srautai sumažės. 2008 metų pasaulio finansų krizė parodė, kad jos metu sukurtos partnerystės turi ilgalaikį poveikį tolesniam bendradarbiavimui. Be to, maisto pristatymo į namus paslauga yra aktuali besikeičiant visuomenės vartojimo ir apsipirkimo įpročiams. Pakilimas yra puiki proga vartotojams išbandyti šią paslaugą, kas, tikiu, turės ilgalaikį efektą šiam sektoriui.“
Pasak jo, dažniausiai šiomis dienomis dėl papildomo finansavimo kreipiasi smulkus ir vidutinis verslas, t. y. įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekia 5 mln. eurų.
„Dauguma smulkaus verslo įmonių neturi sukaupusios pakankamai rezervų, kad savo jėgomis išgyventų ekonomikos svyravimo ciklą. Minėtos įmonės dažniausiai turi iki 250 tūkst. eurų siekiančius finansavimo poreikius. Taip pat pastebėjome, kad šiuo metu itin daug užklausų gauname ir iš didesnių įmonių, kurioms mūsų paslauga išsprendžia pirkėjų neatsiskaitymo rizikos bei papildomo likvidumo klausimą“, – pasakoja P. Jauga.
Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame. 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje ne bankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“. Šiuo metu įmonė savo paslaugas teikia Nyderlanduose, Lietuvoje ir Latvijoje. Artimiausi planai – plėstis į dar daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu ne bankinio faktoringo lyderiu visoje Europoje.
„Lastmile“ – mobilioji programėlė, skirta užsisakyti maisto produktų ir kasdienių prekių iš parduotuvių, priklauso UAB „Greituolis“. Veiklą pradėjo 2019 m. kovą. Šiuo metu per programėlę prekės pristatomos Vilniuje ir Kaune, artimiausiu metu – ir Klaipėdoje.
