Šiandien dalyvavome Lietuvos verslo forume, su parengtu bloku – Verslas ir darbuotojai: kaip vieniems atrasti kitus? Pastarasis laikotarpis verslui kelia daugybę iššūkių, pradedant COVID-19 pandemija, įtemptais santykiais su Kinija ir Rusija bei šiuo metu – ir darbuotojų trūkumu. Svarbu pastebėti, jog nesiimant sprendimų dėl kvalifikuotos darbo jėgos, ateityje Lietuva susidurs su dar didesniu darbuotojų trūkumu.
„Mes manome, kad talentai yra tie žmonės, kurie galėtų grąžinti galimybes Lietuvai, įtvirtinti ją konkurencingiausių valstybių tarpe, užpildydami aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Demografinė situacija Lietuvoje taip pat nėra džiuginanti, nes senstame greičiau nei kitos valstybės. Nors per pastaruosius metus Europos sąjungoje padaugėjo žmonių dėl migracijos politikos, tačiau ženkliai, net 23 proc. sumažėjo jaunų žmonių, lyginant laikotarpį nuo 2001 iki 2020 m.”, – minėjo Eglė Radišauskienė.
Darbingo amžiaus žmonių trūkumas ir jų integravimas į darbo rinką yra itin opi problema šiandieninėje Lietuvoje. Kenčia daugybė sektorių, tarp kurių ir transporto, energetikos, ICT, inžinerijos, logistikos, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriai. Įgūdžių stoka atskiria mus nuo sėkmingo vystymosi.
„Kitos valstybės investuoja į įgūdžių plėtimą, tuo tarpu Lietuva tuo nepasižymi, nors matom problemą, tačiau mes nebandome to finansuoti, kad žmonės įgytų reikalingą išsilavinimą. Pasigendame glaudaus bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus, nes neparuošiame to, ko reikia darbo rinkai, arba paruošiame ne tokių kompetencijų, kokių reikia darbo rinkai, darbuotojus“ , – minėjo Eglė Radišauskienė.
Diskusijos metu buvo išsakytos mintys, jog labai svarbu kurti kokybiškas galimybes žmonėms norint užpildyti trūkstamas darbo vietas. Pirmiausiai dėmesys turi būti teikiamas kokybiškam švietimui ir kompetencijų ugdymui. Be abejo, besąlygiškas verslo, švietimo ir valdžios institucijų bendradarbiavimas užtikrintų proceso sklandumą. Turime būti atviri ne tik įsivežant dirbti užsieniečius (tarp siūlymų – lengvint galimybę gauti darbo vizą, užtikrinti jų integraciją, diegiant naujas galimybes, pvz. vizas nuotoliniam darbui ir pan.), bet ir priimant atvykstančius, padedami jiems sėkmingai integruotis į visuomeninį gyvenimą (integracijos programos, akcentuojant kalbos mokymąsi). Netolimoje ateityje kova dėl darbuotojų bus itin intensyvi tarp skirtingų šalių, tai lies tiek kvalifikuotus, tiek nekvalifikuotos darbuotojus, todėl turime kurti palankiausias sąlygas tiek atvykusiems, tiek vietiniams gyventojams, kurie prisidės prie mūsų ekonomikos augimo.
Bloką moderavo LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė, o pranešimus kartu su ja skaitė ORLEN LIETUVA teisės departamento direktorė Renata Beržanskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Jovita Neliupšienė, LVK viceprezidentas Marius Dubnikovas, Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorė, prof. Julija Kiršienė ir EBPO tarptautinės migracijos skyriaus vyresnysis viešosios politikos tyrėjas Jonathan Chaloff.
