Pritaikyti sutikimo parinktis

Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.

Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ... 

Visada aktyvus

Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.

Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius su pasiūlymu pilnai drausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų. Pasiūlymu siekiama mažinti šešėlį ir tuo pačiu prisidėti prie pinigų plovimo prevencijos bei sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją įgyvendinimo užtikrinimo. Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Seimas grįžo prie siūlymo drausti visus atsiskaitymus grynaisiais virš 3000 eurų.

 „Mums yra sunkiai suprantami siūlymai palikti versle galimybę atsiskaityti grynaisiais iki  3000 eurų. Jeigu ši išimtis išliktų – draudimas grynaisiais atsiskaityti juridiniams asmenims neveiktų: šešėlis toliau klestėtų, o sankcijos būtų mažiau efektyvios“, – minėjo LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Verslo atstovų nuomone, galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais leidžia įmonėms įvairiais būdais išvengti mokesčių, ypač kuomet atsiskaitoma smulkiomis sumomis. Galėdamos atsiskaityti grynaisiais, nesąžiningai veikiančios įmonės pasinaudoja šia galimybe ir išvengia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat ir taikomo akcizo, kuomet atsiskaitoma už akcizines prekes.  „Mūsų informacija rodo, kad šešėlinė ekonomika ypač „mėgsta“ smulkias grynųjų pinigų sumas, todėl 3000 eurų išimtis gali būti tikra „dovana“ nesąžiningam verslui“, – teigė A. Romanovskis.

Verslo atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad grynieji pinigai sukuria daug nepatogumų ir kaštų skaidriai veikiančioms įmonėms. Kai kurių įmonių teikiama pirmenybė atsiskaitymams grynaisiais pinigais pastato skaidrų verslą į padėtį, kuomet prekes pristatantys darbuotojai turi dirbti inkasatoriais. Įmonės neturėtų prisiimti didesnių kaštų tam, kad viena iš sandorio pusių išvengtų mokesčių ir pajamų apskaitos.

Verslo atstovų teigimu, dėl grynųjų pinigų sukuriamų nepatogumų ir rizikų, šį pasiūlymą palaiko didelė dalis plataus vartojimo prekių gamintojų ir platintojų. Be to, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo priemonė Europos Sąjungoje išpopuliarėjo taip pat dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslų, kurie kaip niekada svarbūs sankcijų įgyvendinimo kontekste.

Verslo atstovai pažymi, kad visiems darbdaviams darbo užmokestį darbuotojams mokant bankiniu pavedimu, nebelieka jokio argumento, kodėl vis dar leidžiama įmonėms tarpusavy atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Panašūs įrašai