Finansų ministerijai šią savaitę pristačius atnaujintą mokesčių reformos paketą, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) mato tik dialogo imitaciją ir politinį populizmą.
Praeitą savaitę vykusiame neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje po kelerių metų pertraukos buvo pasiektas socialinių partnerių – darbdavių ir profesinių sąjungų – susitarimas dėl minimalaus mėnesinės algos (MMA) dydžio 2024 metams – sutarta, kad MMA 2024 metais kils 10 proc. iki 924 eurų. Nors verslo atstovai posėdyje išsakė savo abejones dėl galimo neigiamo itin spartaus MMA didinimo poveikio daliai įmonių, ypač smulkiesiems verslams, LVK priėmė Vyriausybės pasiūlymą dėl MMA kėlimo. Kartu Vyriausybė įsipareigojo solidariai su verslu prisidėti prie mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų augimo ir 20 proc. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). LVK viešai išreiškė nuogąstavimą, kad toks ankstyvas MMA nustatymas ir pažadas didinti NPD gali būti Finansų ministerijos panaudotas kaip pretekstas mokesčių kėlimui verslui.
Šios savaitės pradžioje pristatytas atnaujintas mokesčių reformos paketas verslo bendruomenei pateikė staigmenų ir patvirtino blogiausią scenarijų – vietoje anksčiau deklaruotų tikslų siekti sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos, mokesčių reforma grindžiama poreikiu „užkaišioti“ dėl NPD augimo atsirasiančias biudžeto skyles ir vienašališkai kelti mokesčius verslui.
„Tai, kad Vyriausybė dabar kalba, jog svarbiausias šios mokesčių reformos elementas yra NPD didinimas, kvepia politiniu populizmu ir bandymu pateisinti mokesčių kėlimą“, – komentavo LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
„Verslas vos penktadienį pritarė MMA augimui, su sąlyga, kad Vyriausybė prie mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų augimo solidariai prisidės didindama NPD. Vietoje to, verslui yra aiškiai siūloma susimokėti ne tik už MMA, bet ir už tą patį NPD per pakeltus mokesčius“, – sakė A. Romanovskis.
LVK nuomone, po derinimo su visuomene pristatyti reformos pakeitimai yra kosmetiniai arba orientuoti į mažai pajamų deklaruojančius asmenis, kuriems mokesčiai ir taip nėra dideli. Tuo tarpu į esmines verslo bendruomenės pastabas dėl augančios mokestinės naštos skaidriai veikiančiam verslui ir savarankiškai dirbantiems atsižvelgta nebuvo.
„Matome, kad visi vykę Finansų ministerijos susitikimai su visuomene ir verslu buvo tik socialinio dialogo imitacija, nes į jokius fundamentalius klausimus, kuriuos kėlė bene 70 organizacijų, nebuvo įsiklausyta”, – teigė A. Romanovskis.
Primename, jog LVK Finansų ministerijai pateiktose pastabose nepritarė individualios veiklos mokestinės naštos kėlimui ir jos sugretinimui su darbo santykiais ir siūlė iš esmės peržiūrėti įvairias išimtis ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas, leidžiančias daliai asmenų reikšmingai susimažinti mokestinę naštą. Taip pat prieštaravo pasiūlymams didinti kapitalo apmokestinimą dėl neigiamo poveikio konkurencinei aplinkai, lyginant su kitomis valstybėmis regione.
„Turėjome lūkestį, kad Finansų ministerija atsižvelgs bent į pasiūlymus kaip spręsti mokestinės sistemos ydas, sudarančias galimybes rastis šešėliui, tačiau aiškiai pamatėme, kad šiuo atveju prioritetas yra ne šešėlio mažinimas, bet didesnis skaidriai veikiančio verslo apmokestinimas“, – sakė LVK prezidentas.
„Lieka vienintelė viltis – Seimas ir verslo lūkestis, kad tiek pozicija, tiek opozicija nepalaikys skuboto mokesčių didinimo“, – pridūrė A. Romanovskis.