Sekmadienį prasidėjusioje rudens Seimo sesijoje numatyta svarstyti eilę didelės svarbos projektų – mokesčių reforma, sveikatos draudimo, užimtumo, turto vertinimo, alkoholės kontrolės įstatymų pakeitimai ir nemažai kitų. Visgi, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis reiškia abejonę dėl to, kiek iš šių svarbių sprendimų galiausiai pavyks priimti artėjant rinkimams.

„Rudens Seimo sesijoje numatyta eilė svarbių sprendimų, turėsiančių įtakos tiek atskirų verslo sektorių reguliavimui, tiek visai verslo aplinkai. Atsižvelgus į artėjantį rinkiminį laikotarpį, labiausiai neramina skubotų ir populistinių sprendimų galimybė, kurie, kaip rodo patirtis, ilguoju laikotarpiu gali pridaryti rimtos žalos”, – teigė A. Romanovskis.

Svarbiausiu klausimu išlieka mokesčiai

Kaip ir pavasario sesijoje, svarbiausiu klausimu verslui išliks mokesčių reforma ir su ja susiję teisės aktai – Lietuvos verslo konfederacija ir daugiau nei 60 verslo asociacijų, prie kurių neseniai prisijungė ir „Vienaragiai LT“, vienijanti didžiausius šalies startuolius, nepritaria didesniam kapitalo ir kitų aukštų pajamų apmokestinimo didinimui bei individualios veiklos apmokestinimo didinimui. Taip pat, LVK abejonių kelia ir siūlomas nekilnojamo turto mokesčio modelis, kuriam trūksta ambicijos ir, kaip įvardijo Lietuvos bankas, teisingumo – LVK nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio bazė turėtų apimti kuo didesnę dalį nekilnojamo turto, įskaitant verslui priklausantį turtą, kartu turėtų būti koreguojami ir tarifų dydžiai, kad pastarieji nebūtų tik simboliniai, turėtų būti atsisakoma konkurencines sąlygas versle galimai iškraipysiančių lengvatų.

„Mokesčių reformą vienareikšmiškai laikome svarbiausia diskusija verslui šią rudens sesiją. Nepaisant to, kad mokesčių reformoje dingo skuba, klausimas lieka politinėje darbotvarkėje. Viliamės, kad verslo balsas jose bus girdimas”, – sakė A. Romanovskis.

Laukiama diskusijų dėl sveikatos draudimo ir alkoholio kontrolės įstatymų pakeitimų, „šauktinių reformos“

Šį rudenį planuojama svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma koreguoti leidimų naujo profilio stacionarinėms paslaugoms, apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, išdavimo procesą, atlikti teritorinių kasų konsolidavimą, keisti sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo bei naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo tvarką.

LVK prezidento teigimu, esminis prioritetas – kuo didesnis sveikatos įstaigų prieinamumas ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, tad svarbu, kad įstatymų pakeitimais nebūtų užkertamas kelias naujoms sveikatos priežiūros įstaigoms įeiti į rinką.

„Teritorinių ligonių kasų sujungimo klausimas yra fundamentalus, nes reformuotų pasenusią ir nebeaktualią dabartinę ligonių kasų sistemą. Pasisakytume ir už ligonių kasų atskaitomybės perkėlimą Finansų ministerijai, taip skaidrinant ligonių kasų sistemą ir nepaliekant sveikatos finansuotojo bei reguliuotojo po vienu Sveikatos ministerijos stogu“, – komentavo A. Romanovskis.

Verslui svarbūs ir Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriuos šį rudenį žadama svarstyti Seime ir kuriais siekiama padidinti legaliai dirbančių asmenų skaičių bei paskatinti skolininkus grįžti į darbo rinką. LVK manymu, svarbu užtikrinti, kad būtų rastas tinkamas balansas, užtikrinantis skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Seime bus svarstoma ir Turto vertinimo reforma, kuri tiesiogiai palies ne tik turto vertintojus, bet ir jų paslaugomis besinaudojančius asmenis, nes po reformos nebebūtų prižiūrima ar tikrinama turto vertintojų veikla, jie nebūtų licencijuojami. Visgi LVK nuomone, turto vertintojo profesija neturėtų būti visai dereguliuota, nes tai lems situaciją, kai kiekvienas verslas individualiai turės aiškintis, koks turto vertintojas patikimas, o koks ne, iš to kils kaštai. LVK kol kas nesupranta, kam reforma reikalinga, nes valstybė iš jos sutaupyti lėšų neketina. LVK nuomone, tiek verslui, tiek gyventojams būtų patogiau, jeigu tam tikri reikalavimai turto vertintojams visgi išliktų.

Taip pat Seimas šią sesiją svarstys ir baudų administravimo reformą. Verslo bendruomenei kyla klausimų, kodėl  gerai veikiančią privačią skolų išieškojimo sistemą perkeliama į valstybinį sektorių – valstybė planuoja prisiimti naują funkciją, kuriai reikės keliasdešimčių naujų etatų ir milijonų mokesčių mokėtojų lėšų. Tuo pačiu, jeigu baudas išieškos valstybinė mokesčių inspekcija tiesiogiai, verslui ir gyventojams kils antstolių paslaugų kainos, nes baudos yra santykinai lengvai išieškomos ir tai leidžia taikyti kryžminę kainodarą bei sumažinti kitų skolų išieškojimo paslaugų kainas. LVK nuomone, keista, kad ši Vyriausybė viena ranka viešai deklaruoja, kad „valstybei turi likti tik tai, kas turi likti“, bet tuo pat metu perima naujas funkcijas, kurios ir šiai dienai puikiai atliekamos privačiai.

Nemažiau aktuali visai visuomenei bus ir „šauktinių reforma“. LVK pritaria Krašto apsaugos ministerijos pristatytam reformos projektui, palaiko visuotinio šaukimo idėją bei tuo pačiu ragina pradėti diskusijas apie moterų įtraukimą.

Dar vienas nemažo visuomenės dėmesio sulaukęs klausimas, kuris bus iškeltas Seimo salėje – kailinės žverininkystės draudimas. Iš verslo perspektyvos, tai beprecedentė situacija, kai uždraudžiamas visas ekonominės veiklos sektorius ir siūlomos skirti kompensacijos ūkininkams nepadengs nė menkos dalies verslo atliktų investicijų ar negautų pajamų. Verslo bendruomenės teigimu, Seimas turėtų numatyti reikšmingas ir sąžiningas kompensacijas uždraudžiama veikla užsiimantiems ūkio subjektams, kitaip priimamas draudimas prieštaraus Konstitucinei normai, kad už paimama visuomenės poreikiams nuosavybę turi būti teisingai atlyginama.

Taip pat bus svarstomos ir Kelių transporto kodekso pataisos, susijusios su šešėlio mažinimu pavėžėjų veikloje. Iš esmės verslas tokią iniciatyvą palaiko, visgi svarbu, kad būtų atsisakyta tam tikrų neproporcingų nuostatų, pavyzdžiui, licencijų iš pavėžėjų atėmimo už smulkius KET pažeidimus bei siekio reguliuoti savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laiką. LVK siekia, kad reguliavimas išliktų proporcingas ir nesikėsintų į pavėžėjų itin vertinimą darbo lankstumą.

„Akivaizdu, Seimo laukia darbingas ruduo, tad norime palinkėti, kad artėjant rinkimams neapakintų populiarių, tačiau trumparegiškų sprendimų galimybė, kuriuos vėliau ištaisyti gali prireikti ir daugiau nei vienos kadencijos. Na ir nuolatinis verslo bendruomenės linkėjimas ir noras – kad būtų kalbamasi ir sprendimai būtų priimti gerai apsvarsčius ir išklausius visų pusių argumentų“, – teigė A. Romanovskis.