Nuo sausio pirmosios įsigaliojus pernai priimtoms Akcizų įstatymo pataisomis ir nuo šiol Lietuvoje verslo naudojamoms suskystintoms naftos dujoms (toliau – SND) ėmus taikyti didžiausią akcizą regione (304,1 Eur/t), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Vyriausybę su raginimu atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį. Kreipimesi prašoma pritarti praėjusių metų pabaigoje inicijuotam Akcizų įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siūloma taikyti lengvatinį – 13,94 euro už toną produkto dydžio – akcizo tarifą.
LPK ir LVK nori atkreipti dėmesį, kad šiuo metu verslui taikomas akcizas kelis, o kartais netgi keliolika kartų viršija regiono šalių apmokestinimo lygį. Pavyzdžiui, Latvijoje taikomas 0 Eur/t akcizas, Lenkijoje – 13,14 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t, Vokietijoje – 45,45 Eur/t.
Be to, nuo 2025 m. papildomai įsigaliojus kitai – kintamajai – akcizo tarifo daliai (CO2 dedamajai) ir šiai laipsniškai augant iki 2030 m., iš viso akcizo tarifas SND 2030 m. sieks net 487,7 Eur/t. Tokio dydžio akcizas šiuo metu yra nustatytas tik vienoje pasaulio šalyje – Švedijoje.
„Svarbu įvertinti, kad iškart po Rusijos invazijos į Ukrainą rekordiškai išbrango energetiniai ištekliai, iškilo rizika susidurti su gamtinių dujų trūkumu, buvo girdėti Europos Sąjungos ir mūsų Vyriausybės raginimai mažinti gamtinių dujų vartojimą. Daliai verslo įmonių, kurios siekė užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą, savo veiklos tęstinumą ir konkurencingumą, investicijos į SND buvo vienintelis greitas, pagal gamybos ypatumus įmanomas, mažiausiai taršus sprendimas, neturint realių švaresnių alternatyvų arba tiesiog negalint jų pritaikyti šiandien visam įmonės energijos poreikiui. Tačiau nuo investicijų įdiegimo nepraėjus net porai metų Vyriausybės sprendimu verslininkus užgula neproporcingai didelė papildoma našta – SND taikomas naujas apmokestinimas, kuris yra daug kartų kartus didesnis nei, pavyzdžiui, mazutui ar akmens anglims – žymiai taršesnėms kuro rūšims.
Tikėtina, kad tokios aplinkybės dalį pramonės įmonių paskatins pereiti prie taršesnio, bet pigesnio kuro, kas kaip tik prieštarauja tvarumo tikslams ir bet kokiai persiorientavimo tvarumo link logikai. Todėl raginame pritarti pasiūlymui, kuris, nepaisant kai kurių tikslintinų aspektų, iš esmės siekia nustatyti teisingą ir nuoseklų buityje ir versle vartojamų SND apmokestinimą“, – sakė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Konfederacijos atkreipia dėmesį, kad pagal nuo šių metų įsigaliojusį reguliavimą, vartotojai už SND CO2 taršą šiais metais susimoka beveik 30 kartų daugiau nei kūrendami akmens anglis ir 7 kartus daugiau nei kūrendami mazutą, nors šie kurai pasižymi daug didesne CO2 tarša.
„Verslas ir gyventojai už tą pačią CO2 taršą ar energiją permoka dešimtis kartų, nes buitinėms ir verslo reikmėms pritaikytas akcizas, kuris taikomas transporte – panaikinus lengvatą nebuvo priimtas teisingo dydžio akcizas buitinėms ir verslo reikmėms. Paprastai verslo ir buitinėms reikmėms nustatomi atskiri tarifai, atsižvelgiant į įvairius faktorius, tame tarpe ir pramonės konkurencingumą. Dėl to raginame Seimą ir Vyriausybę ištaisyti klaidą ir palaikyti L. Nagienės siūlymą nustatyti sąžiningai taršą apmokestinantį akcizo dydį suskystintoms naftos dujoms“, – teigė LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Konfederacijos siūlo tobulintiname Akcizų įstatymo pakeitimo projekte papildoma, atskira nuostata išskirti, kad neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (SND), kurie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, būtų taikomas lengvatinis (13,94 euro už toną produkto dydžio) akcizo pastoviosios dalies tarifas – analogiškai, kaip tai siūloma buitiniams vartotojams. SND pritaikius mažesnio dydžio bazinį akcizo tarifą ir CO2 dedamąją, konfederacijos šiuos abu pasiūlymus kartu vertintų kaip kompromisinį ir teisingą reguliavimą, kurį ragina institucijas apsvarstyti nedelsiant.
