Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kvietimu, šiandien politikai, verslo, darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai rinksis diskusijai apie gynybos finansavimą. Prie krašto saugumo stiprinimo prisidėti pasiruošęs ir jau antrus metus sprendimo dėl visuotinio gynybos mokesčio laukiantis Lietuvos verslas yra įsitikinęs – šiandien turime kalbėti ne tik apie Lietuvos, bet ir apie Europos Sąjungos indėlį į regiono saugumo stiprinimą.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) dar pirmą Rusijos karinės invazijos į Ukrainą dieną sprendimų priėmėjams pasiūlė apsvarstyti visuotinio gynybos mokesčio idėją, kurio dėka būtų galima operatyviai padidinti gynybos finansavimą, nesumažinant kitoms reikmėms numatytų šalies biudžeto eilučių. Organizacijos nuomone, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, papildomos gyventojų ir verslo investicijos į krašto saugumo stiprinimą šiandien yra būtinos, siekiant stiprinti šalies atsparumą potencialioms grėsmėms ateityje.
„Gynybos mokesčio klausimu mūsų vienijama bendruomenė yra vieninga – toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti, tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik du metus“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Vis dėlto, ir šiandien papildomais mokesčiais prisidėti prie gynybos finansavimo pasiruošęs verslas nuogąstauja, jog papildomų mokesčių gynybos poreikiams neužteks ir ragina sprendimų priėmėjus kartu su gynybos mokesčiu svarstyti galimybę inicijuoti diskusijas Europos Sąjungoje dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo.
„Šiandien finansavimo laukia eilė mūsų saugumui gyvybiškai svarbių sprendimų – vokiečių brigados priėmimas Lietuvoje bei reikiamos infrastruktūros statybos, visuotinio šaukimo įgyvendinimas, divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimai ir tai tik ledkalnio viršūnė. Nuo mūsų galimybių įgyvendinti šiuos sprendimus ir atgrasyti priešą priklausys visos Europos Sąjungos ateitis ir gyvybingumas, todėl turėtume siekti, kad dalis mūsų ir kitų sieną su priešiškomis valstybėmis turinčių šalių gynybos poreikių būtų finansuojami bendromis Europos Sąjungos lėšomis“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK nuomone, po pandemijos Europos Komisijos pristatyta ir šiuo metu vis dar įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP, angl. – RRF), skirta šalių narių ūkių atsigavimo skatinimui per investicijas į inovacijas, aplinkos tvarumą bei ekonominį augimą, galėtų tapti pavyzdžiu bendram Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.
„RRF buvo puikus pagrindinių Europos Sąjungos principų – solidarumo ir vieningumo – praktinio įgyvendinimo pavyzdys, kuris padėjo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikoms atlaikyti popandeminę turbulenciją. Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas, nes negebėjimas atgrasyti karo gali kelti egzistencinę grėsmę Europai“, – sakė A. Romanovskis. „Stiprūs valstybinių narių gynybiniai pajėgumai yra esminė visos Europos stabilumo sąlyga, todėl turime ieškoti sprendimų kaip įtikinti partnerius, kad šioje beprecedentėje situacijoje valstybių narių gynybos poreikiai būtų finansuojami analogišku RRF mechanizmui principu“.
LVK įsitikinimu, tokio gynybos finansavimo mechanizmo sukūrimas ne tik užtikrintų didesnį regiono saugumą bei sustiprintų Rusijos atgrasymą, bet ir prisidėtų prie Europos gynybos pramonės stiprinimo ir inovacijų šioje srityje skatinimo.
