Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija Lietuvoje pristatė savo vizito išvadas. Viena iš pagrindinių išvadų yra ta, kad blogėjant demografinei situacijai augs spaudimas didinti viešąsias išlaidas – reikės daugiau lėšų skirti senatvės pensijoms, sveikatos apsaugai. TVF pabrėžė, kad Lietuva 10 metų laikotarpiu gali išlaikyti adekvačias pensijas nereformuojant pensijų sistemos ir nedidinant pajamų dalies, kurią gyventojai skiria senatvei.

Nepaisant to, politikai užsibrėžė netgi mažinti gyventojų skiriamą atlyginimo dalį pensijai – diskutuojama apie labai plačius siūlomus kriterijus, pagal kuriuos beveik kiekvienas žmogus galėtų nutraukti kaupimą II pakopoje.

Galime ginčytis, kokia dalis pensijos turėtų būti uždirbama viešai („SoDroje“), o kokia – kaupiama privačiai, bet visi turime pripažinti, kad per mažai kaupiame pensijai. Tai rodo ne tik prognozuojami liūdni pensijos pajamų pakeičiamumo rodikliai, bet ir kitų šalių patirtis – Lietuva I ir II pakopose kaupia vos 7,2% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kai EBPO vidurkis siekia 11,9% BVP. Taigi, EBPO šalyse pensijoms skiriama vidutiniškai net 65% didesnė dalis sukuriamo produkto.

Atotrūkis yra dar didesnis, kai įvertiname privatų kaupimą. Nepaisant didesnio privalomo ar pusiau-privalomo kaupimo, išsivysčiusiose šalyse žmonės senatvei skiria dar daugiau per neprivalomus kaupimo instrumentus, dėl ko (privačių) pensijų fondų turtas EBPO šalyse siekia 112,4% nuo BVP, kai Lietuvoje – vos 8,7%.

Ne veltui TVF ekspertai ragina galvoti, kaip spręsti didėjantį spaudimą pensijoms mažėti. Bet mes kažkodėl svarstome, kaip tą spaudimą didinti.

Leisdami lengvai išsiimti sukauptas lėšas II pakopoje gerokai pablogintume situaciją visiems šalies gyventojams. Nusprendusieji pasitraukti, tikėtina, paaukos pajamas senatvėje dėl vartojimo šiandien ir ateityje sukels daugiau naštos visuomenei. Toliau kaupiantiesiems irgi bus bėdos – dėl pasitraukiančiųjų fondai turės kaupti daugiau grynųjų pinigų ekvivalentų, o tai mažins grąžą. Visa tai mažins sukuriamo produkto dalį, skiriamą pensijoms ir tos dalies skiriamą investicinę grąžą.

2023 m. „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad gyventojai tikisi gauti senatvės pensiją, siekiančią 900 Eur arba apie 70-80% vidutinio atlyginimo. Tikėtina, kad galimi sprendimai gali mažinti ir taip nedidelę vidutinę senatvės pensiją, kuri siekia 636 Eur arba apie 47% dabartinio vidutinio atlyginimo.

Kaupimo II pakopoje nutraukimo sąlygos turi būti itin, itin griežtos, nes kitaip bus paneigtas pensijų sistemos pagrindinis tikslas – išlyginti gyventojų vartojimą viso gyvenimo laikotarpiu. Svarbu nepamiršti, kad KT pasisakė ne tik dėl kaupimo nutraukimo sąlygų nustatymo, bet ir dėl to, kad kaupimo nutraukimo atvejai turi būti išimtiniai ir „nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės“.

Situacija pensijų sistemoje yra per daug delikati radikaliems II pakopos pokyčiams. Ačiū TVF ekspertams, kurie laiku mums tai priminė.

Teksto autorius Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.