Verslas nusivylęs Finansų ministerijos pateiktu draudimo akcizo įstatymo projektu, kuriame nesimato viešųjų konsultacijų metu teiktų verslo įvertinimų. Daugiau nei 20 verslą vienijančių organizacijų ministerijos vykdytą viešąją konsultaciją vertina kaip fiktyvią – jos metu buvo pateikti verslo nuogąstavimai ir nepritarimas dėl siūlomo draudimo akcizo idėjos, bet tai visiškai neatsispindi ministerijos pasiūlytame įstatymo projekte. Matant tokį „dialogo“ rezultatą, peršasi mintis, jog valdžia yra apsisprendusi dėl šio mokesčio likimo ir nepaisant visuomenės vertinimo draudimo akcizas bus priimtas.
Bendrą raštą ministerijai jau antrą kartą pasirašiusios verslo organizacijos, tarp jų ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vieningai sutaria, kad siūlomas mokestis yra ne kas kita, kaip vartojimo mokestis, todėl jo finansines pasekmes labiausiai pajaus vartotojai. Kone labiausiai nukentės (bus papildomai apmokestinti) savanoriškai savo turtą ar sveikatą besidraudžiantys fiziniai asmenys, kurie atsakingai rūpinasi savo ateitimi. Verslo nuomone, dėl naujo draudimo akcizo iškilusios draudimo sutarčių kainos lems mažėjantį išdraustumą. Tie asmenys, kurie privalo draustis, pvz. turintys būsto paskolą, kylančių draudimo kainų išvengti negalės ir jiems teks patirti didesnes finansines išlaidas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos l. e. p. generalinio direktoriaus Emilio Ruželės, savanoriškų draudimų vartotojų skaičius Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra itin nedidelis, o atsiradęs draudimo akcizas reikšmingai ribotų galimybes šiam skaičiui augti. Tam tikros atsirandančios bei sveikintinos praktikos, kaip papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, kuriuo darbdaviai motyvuoja darbuotojus, taptų nebe tokios patrauklios. Be to, nukentėtų iš šio tipo draudimo pajamas gaunančios sveikatos priežiūros įstaigos.
„Mūsų šalyje draudimo paslaugos, ypač savanoriško draudimo, yra vartojamos pakankamai menkai. Kaip žinome, akcizai ar apyvartos mokesčiai neigiamai veikia vartojimą. O siūlomas mokestis yra nutaikytas į vartotojus, kurie atsakingai bei savanoriškai draudžiasi savo turtą ir sveikatą. Savanoriško draudimo paklausa yra itin jautri kainai, todėl mokesčio atsiradimas lems mažesnį apsidraudusiųjų skaičių“, – teigia Emilis Ruželė.
Taip vadinamas saugumo įnašas, kuriuo siekiama apmokestinti draudėjų (klientų) įmokas, atsilieps ir verslo įmonėms. Siūlomas draudimo akcizas labiausiai paveiktų transporto, statybų ir žemės ūkio sektorius. Sunkumus pajaus ir daugiau verslų, bet pastarieji sektoriai draudimo paslaugas naudoja kur kas plačiau. Pabrėžtina, kad naujas draudimo akcizas turėtų nepageidaujamų pasekmių verslo konkurencijai. Toje pačioje srityje veikiančių asmenų apmokestinimas skirtųsi, todėl tokio mokesčio atsiradimas būtų akivaizdžiai diskriminacinis jų atžvilgiu. Pavyzdžiui, šiuo atveju, mokestis nebūtų taikomas pavežėjams, kurie savo veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Tuo tarpu, taksi įmonės mokestį mokėti turėtų ir nukentėtų dėl nelygiaverčių ir diskriminuojančių konkurencinių sąlygų.
Draudimo akcizas turėtų nepageidaujamų pasekmių ir Lietuvos konkurencingumui kitų šalių atžvilgiu. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, naujas mokestis dar labiau apsunkintų ir taip sudėtingas Lietuvos transporto sektoriaus galimybes konkuruoti su užsienio valstybėmis. Anot jo, verslas pritaria papildomam gynybos finansavimui, tačiau transportininkams tenkanti mokestinių gynybos fondo paketo priemonių našta yra neproporcinga ir nesąžininga.
„Lietuvos transporto sektorius susiduria su vis griežtesne ir neproporcinga reguliacine aplinka – griežtai apribotas naujų darbuotojų pritraukimas, papildomos mokestinės prievolės neleidžia sektoriui atsikvėpti. Įmonėms tampa sudėtinga veikti, tikintis išlaikyti savo maržas. Kai kurios iš jų jau dabar fiksuoja pavojingai prie pajamų priartėjusias išlaidas, o papildomas draudėjų (klientų) įmokų apmokestinimas šią tendenciją tik dar labiau sustiprintų“, – situaciją komentuoja TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė tokį siūlymą vadina nepamatuotu ir neatsakingu:
Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, šiuo metu toks mokestis būtų nepamatuotas ir neatsakingas. Nepamatuotas todėl, kad, viena vertus, nėra tinkamai išdiskutuotas su sektoriaus atstovais ir nėra gerai įvertinta jo žala, palyginti su nauda, kurios tikimasi gynybos fondo kontekste. Neatsakingas todėl, kad pirma, papildomas draudėjų (klientų) įmokų apmokestinimas neigiamai atsilieptų ir gyventojų, ir verslo išlaidoms ir priverstų kentėti galutinius vartotojus. Antra, LPK nuosekliai pasisako prieš sektorinių mokesčių kūrimą: išskirtinai vienam sektoriui užkraunami didesni kaštai sunkina ir taip nepavydėtiną kai kurių įmonių padėtį bei kuria nepasitikėjimą mokesčių sistemos stabilumu.
Žemės ūkio sektoriaus įmones atstovaujanti Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) taip pat kritiškai žiūri į siūlomą draudimo akcizą. LPA direktorius Gytis Kauzonas teigia, jog šiam sektoriui naujas mokestis atsilieptų skaudžiai. Draudimai žemės ūkyje naudojamai technikai, padargams, pasėliams bei galvijams, tokiu atveju, reikšmingai brangtų, o tai, be pačių įmonių, gerai pajustų galutiniai vartotojai.
Verslą vienijančių organizacijų nuomone, Finansų ministerijos pateikti kitų Europos valstybių pavyzdžiai, kuriais remiantis siūlomas draudimo akcizas, yra klaidingi. Situacija Lietuvoje niekaip negali būti lyginama su situacija Vakarų Europoje dėl ten egzistuojančio draudimo paslaugos vartojimo visuotinumo ir taikomų skirtingų apmokestinimo bazių, tarifų ar mokesčio tikslų. Svarbu ir tai, kad Lietuvos kaimynės (Latvija, Estija, Lenkija) siūlomo mokesčio neturi.
Virš 20 verslą atstovaujančių organizacijų kartu su LVK bendru raštu jau kreipėsi į LR Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, išsakydamos savo argumentuotą nepritarimą siūlomam draudimo akcizui bei poreikį atlikti detalų tokio mokesčio poveikio konkurencijai, verslo aplinkai bei vartotojams vertinimą. Finansų ministerija pateikė draudimo akcizą numatančius teisės aktų projektus, kuriuose nematyti jokių pakeitimų, siūlytų viešosios konsultacijos metu. Verslo organizacijos antrą kartą kreipiasi į Finansų ministeriją, išreikšdamos argumentuotą nepritarimą siūlomam draudimo akcizui ir prašo įrašyti verslo poziciją bei argumentus į viešosios konsultacijos rezultatus.
#VerslasLietuvai
