Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įvertino 2025 m. valstybės biudžeto projektą. LVK džiugina, kad biudžeto nediktuoja rinkiminis ciklas – nematome pigaus politinio pataikavimo šiame biudžete. 3 proc. BVP siekiantis valstybės deficitas yra Mastrichto kriterijaus ribose, taip pat neišsiskiria regione – Lenkija svarsto biudžetą su 5,5% siekiančiu biudžeto deficitu, Latvija – su 2,9%, Estija patvirtino biudžetą su 3%.
Vis dėlto, neigiamai vertintina tai, kad 2025 m. ketinama skirti mažiau lėšų gynybai, nei faktiškai skirta šiais metais.
„Tikimės, kad kaip ir eilę metų prieš tai, Lietuvos ekonomikos augimas viršys lūkesčius, verslas užsidirbs daugiau, suneš daugiau lėšų į biudžetą, o tai suteiks metų eigoje galimybę papildomai finansuoti gynybos reikmes“, – viliasi LVK prezidentas A. Romanovskis.
LVK pastebi, kad augant valstybės biudžeto įplaukoms, kai kuriems politiniams klausimams yra skiriamas didesnis dėmesys.
„Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti. Todėl tenka tik apgailestauti, kad mes visi pusę metų laužėme ietis dėl kelių šimtų milijonų gynybos finansavimo didinimui. Vyriausybė be didesnės diskusijos kiekvienais metais randa gerokai daugiau lėšų – ar tai būtų NPD didinimui ir mokytojų atlyginimams, kaip eilę metų prieš tai, ar daugiau kaip 600 mln. Eur spartesniam pensijų augimui šiais metais“, – teigė A. Romanovskis.
LVK pozityviai vertina paskelbtą infrastruktūros fondo, kuris per 2025-2027 m. siektų investuoti 1 mlrd. eur., idėją. Toks fondas leis pritraukti kapitalo ekonomiškai atsiperkantiems valstybei svarbiems projektams. Privataus kapitalo prisidėjimas užtikrins, kad investicijos būtų rentabilios, o fondo veikla – skaidri. LVK ragina Finansų ministeriją ir ILTE į fondo steigimo procesą iškart įtraukti verslo bendruomenę, kad dalyvavimo fonde patrauklumas potencialiems investuotojams būtų užtikrintas.
Tačiau LVK neramina tai, kad finansavimą keliams siūloma mažinti 11 proc. p. (lyginant su 2024 m. patvirtintu biudžetu) ir 22 proc. p. (lyginant su faktine šiais metais skirta suma). Lietuvoje yra 109 blogos būklės viadukai ir tiltai, jų skaičius auga ir jie yra taisomi lėčiau, nei reikėtų. LVK ragina spręsti finansavimo keliams šaltinių klausimą, nes jo nesprendžiant gyventojai ir verslas gali patirti didesnius kaštus – tiek dėl to, kad kai kurie viadukai, tiltai ar kelio ruožai gali tapti nepravažiuojami, tiek dėl greitesnio automobilių nusidėvėjimo ir išaugusio eismo įvykių skaičiaus. Tikėtina ir tai, kad klimato kaita ateityje gali trumpinti kelių nusidėvėjimo laiką.
#VerslasLietuvai
