Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė siūlymus, kaip keisti antrąją pensijų pakopą. Nors teigiama, kad pokyčiai suteiks „didesnį lankstumą ir kaupimo patrauklumą“, tačiau siūlymai atsisakyti valstybės paskatos ir sudaryti galimybę lengvai pasitraukti iš kaupimo sistemos, pasiimant sukauptas lėšas, iš tiesų reikš tuštesnę piniginę senatvėje. Šių pakeitimų įgyvendinimas neišvengiamai sumažins sistemos dalyvių skaičių, o tai ilgainiui padidins tenkančią naštą „Sodros“ sistemai.
„Pensijų sistema Lietuvoje susiduria su rimtu disonansu – nors sėkmingos antros pakopos pagrindas turėtų būti stabilumas ir visuotinumas, sistemą keičiame vidutiniškai kas kelerius metus. Juk pensijų sistemos nauda atsiskleidžia tik po dešimtmečių, o tikslas turėtų būti įtraukti kuo daugiau žmonių. Todėl siūlomi pokyčiai prieštarauja šiai logikai, mažindami pasitikėjimą ne tik taupymo ir investavimo nauda, bet ir valstybės gebėjimu strategiškai ir stabiliai planuoti visuomenės ateitį“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK nuomone, siūlymas valstybės subsidiją pakeisti mokestine lengvata reikšmingai sumažins įmokas į antrąją pakopą, nes lengvata nebus tiesiogiai skirta pensijų kaupimui. Dėl to ši alternatyva negalės prilygti dabartinei subsidijai ir neprisidės prie didesnių įmokų kaupimo, o tai galiausiai reikš mažesnę pajamų pakeitimo normą senatvėje.
Ateityje užtikrinti dabartinę ar aukštesnę pensijų pakeitimo normą Lietuvoje taps vis sudėtingiau. Šiuo metu ši norma jau yra viena žemiausių Europos Sąjungoje, o demografinės prognozės artimiausiems 20–30 metų Lietuvai nėra palankios – esame bene sparčiausiai senstanti visuomenė Europoje. Šiandien vieną pensininką išlaiko maždaug trys darbingi asmenys, tačiau netolimoje ateityje šis santykis sumažės perpus.
„Norint ateityje išlaikyti dabartinę pensijų pakeitimo normą, reikės arba kone dvigubai didesnių „Sodros“ įmokų tarifų, šimtų tūkstančių darbingo amžiaus imigrantų, arba drastiško darbo produktyvumo augimo. Tikėtina, kad taip pat tektų ilginti pensinį amžių. Akivaizdu, jog be papildomo kaupimo antroje ir trečioje pakopose, problemos neišspręsime, paprasčiausiai šią naštą perkelsime savo vaikams,“ – pabrėžė LVK prezidentas.
Demografinės problemos liečia daugelį Vakarų valstybių. Vis dėlto, dauguma jų supranta artėjančius iššūkius ir stiprina kelių pakopų pensijų sistemas, kurios leidžia ne tik finansuoti dabartinius pensininkus, bet ir užtikrinti asmeninių santaupų kaupimą ateičiai. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip TVF ir EBPO, nuosekliai skatina plėtoti privačius kaupimo mechanizmus, siekiant sumažinti didėjantį spaudimą valstybės finansams, bet Lietuvoje vis dar populiarūs siūlymai, kaip tą spaudimą didinti.
„Siekiama griauti antrosios pensijų pakopos pamatus, kai ją turėtume stiprinti. Stabili, gerai veikianti daugiapakopė pensijų sistema ne tik užtikrina aukštesnę pajamų pakeitimo normą, bet ir padeda atsilaikyti prieš ekonomikos svyravimus bei demografinius iššūkius. Tą pabrėžia ir tarptautinės organizacijos, kurios mato mūsų visuomenės senėjimo tendencijas bei siekį didinti finansavimą gynybai“, – kalbėjo Andrius Romanovskis.
Atsižvelgiant į šias priežastis, LVK ragina valdžios institucijas vengti skubotų ir neapgalvotų sprendimų, galinčių pakenkti ilgalaikiam pensijų sistemos stabilumui. Vietoje to, kviečiame pradėti atvirą ir konstruktyvą diskusija su socialiniais partneriais, ekspertais ir visuomene, siekiant rasti geriausius sprendimus, kurie leistų tobulinti antros pakopos pensijų sistemą, išsaugant jos pagrindinius principus ir stiprinant gyventojų pasitikėjimą kaupimo pensijai modeliu. Tik nuoseklus ir gerai apgalvotas požiūris gali užtikrinti ilgalaikę naudą tiek dabartiniams, tiek būsimiems pensijų kaupimo dalyviams.
#VerslasLietuvai
