Šiandien neeiliniame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo aptarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai dėl pensijų sistemos pakeitimų. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) perspėja, kad SADM siūlymai patvirtinti 12 mėnesių trukmės „langą“, kurio metu būtų galima pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje bei galimybė gyventojui atsiimti sumokėtas įmokas didins socialinę nelygybę ir mažins Lietuvos gyventojų senatvės pensijas, gaunamas ir iš Sodros.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis atkreipia dėmesį, kad 2019 m. iš pensijų sistemos pasitraukusiems gyventojams „Sodros“ pensija buvo pilnai atstatyta. Tuo tarpu dabar svarstoma schema numato priešingą kryptį – pasitraukusieji atgaus vidutiniškai dvigubai mažiau „Sodros“ taškų, nei jiems buvo nuskaityta už į antrą pakopą pervestą „Sodros“ įmokų dalį.
„Taip nutiks dėl to, kad iš sistemos pasitrauksiančiam gyventojui bus išmokėtos ne tik jo paties sumokėtos lėšos, bet ir į II pakopos sąskaitą pervedinėta „Sodros“ įmokų dalis, valstybės subsidija ir iš jų uždirbta investicinė grąža. Kyla natūralus klausimas – kuo šiemet pasitrauksiantieji yra geresni už tuos, kurie pasitraukė 2019-aisiais?“, – klausia A. Romanovskis.
Jo nuomone, toks sprendimas ne tik didintų sisteminę nelygybę, bet ir lemtų gerokai mažesnes pajamas senatvėje – ypač tiems, kuriems papildomas kaupimas yra naudingiausias.
Beveik 700 mln. eurų vertės klausimas
Šiuo metu II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojai yra sukaupę apie 9 mlrd. eurų, iš kurių 3,6 mlrd. sudaro uždirbta investicinė grąža. Dalis šios grąžos buvo uždirbta už pervestas „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidijas. Kitaip tariant, tai yra valstybės finansiniai ištekliai, kurie per pensijų fondus dirbo ilgalaikę naudą kuriančiam tikslui: ateities pensijoms. Tačiau dabar planuojama šią grąžą tiesiog išdalinti gyventojams, nuspręsiantiems pasitraukti iš kaupimo sistemos.
„Jeigu iš II pakopos nuspręstų pasitraukti 40 proc. kaupiančiųjų, jiems būtų išmokėta apie 670 mln. eurų investicinės grąžos. Šie pinigai ne tik bus „nupjauti“ nuo būsimų pensijų, bet už juos gyventojams nebus skiriami ir „Sodros“ taškai, o tai dar labiau mažins jų senatvėje gaunamas pajamas“, – pabrėžia A. Romanovskis.
Pasak LVK vadovo, 2019 m. valstybė suprato tiek savo socialinę atsakomybę, tiek ilgalaikės strategijos svarbą. Tuo tarpu dabartiniai SADM siūlymai yra trumparegiški ir ne tik mažins gyventojų pensiją, bet ir galimai išbalansuos visą pensijų sistemą bei sukels papildomų fiskalinių iššūkių ateityje.
Labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi
A. Romanovskis primena, kad, pagal Lietuvos banko skaičiavimus, įgyvendinus dabartinius SADM siūlymus, iš II pakopos galėtų pasitraukti iki 40 proc. kaupiančiųjų. Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai modeliuoja, kad II pakopos dalyvių gali mažėti dar labiau – pasak mokslininkų, tikėtina, jog pasitraukti gali maždaug pusė joje papildomai kaupiančių žmonių, ypač gaunančių mažesnes nei vidutinės pajamas.
„Čia išryškėja dar vienas paradoksas – nes būtent šiems žmonėms papildomas kaupimas II pakopoje yra naudingiausias finansiškai, nes žmogus sumoka mažiau, nei gauna valstybės subsidijų. Pasitraukimas reiškia, kad ši kategorija žmonių senatvėje turės itin ribotą pajamų šaltinį ir potencialiai taps priklausomi nuo valstybės paramos“, – pažymi A. Romanovskis.
KTU tyrėjai apskaičiavo, kad ir penktadalio žmonių pasitraukimas iš II pakopos ilguoju laikotarpiu jau neigiamai paveiks pensijų pakeitimo normą, t. y., pensijos ir gyventojo uždirbtų pajamų santykį.
„Tiems, kurie pasitrauks iš II pakopos, pakeitimo norma potencialiai sumažės nuo dabartinio tikėtino 50 proc. dydžio iki vos 15-20 proc. vidutiniškai uždirbtų pajamų, nes dėl prognozuojamų demografinių pokyčių Lietuvos dirbantieji nesugebės užtikrinti I pakopos tvaraus augimo, net jei vidutinis atlyginimas mūsų šalyje pakiltų iki Vokietijos ar Liuksemburgo lygio“, – KTU mokslininkų išvadas cituoja A. Romanovskis, pabrėždamas, jog dabartiniai SADM siūlymai prieštarauja visiems ankstesniems valstybės pažadams, kad kaupimas pensijai yra ilgalaikė ir stabili sistema.
Nepritaria ir tarptautinės institucijos
Panašius perspėjimus pastaraisiais mėnesiais išsakė ne tik KTU mokslininkai. Lietuvos socialinių mokslų centro ir Vilniaus universiteto ekspertų vertinimu, net jei siūloma reforma trumpuoju laikotarpiu padidins „Sodros“ fondo tvarumą dėl išaugusios apimties, ilguoju laikotarpiu ji mažins visos šalies pensijų sistemos atsparumą.
Raudonas vėliavėles pastaraisiais mėnesiais kelia ir autoritetingos tarptautinės institucijos – Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Pasak jų, tokie sprendimai, jei bus priimti, silpnins kapitalo rinkas, mažins pasitikėjimą ilgalaikėmis kaupimo schemomis ir prisidės prie skurdo senatvėje augimo.
„SADM iš esmės siūlo žmonėms vienkartinę išmoką mainais į mažesnes jų pensijas ateityje. Šis variantas gali atrodyti labai patrauklus trumpuoju laikotarpiu, tačiau žvelgiant į ilgametę perspektyvą, tai reikš tik didesnes viešąsias išlaidas, spaudimą „Sodros“ biudžetui ir didesnį skurdo Lietuvoje lygį“, – įsitikinęs A. Romanovskis.
Pasak LVK prezidento, valstybė sprendimus dėl pensijų sistemos privalėtų priimti apgalvotai ir atsakingai, išlaikydama tęstinumą ir pagarbą tiems, kurie laikėsi anksčiau jos nubrėžto kurso. O patys gyventojai turėtų labai aiškiai suprasti, kad dabar pasitraukdami iš savanoriškos papildomos kaupimo sistemos, jie taip pat atsitraukia ir nuo didesnės savo pensijos ateityje.
#VerslasLietuvai
