Investuotojus, verslo ir technologijų bendruomenę vienijančios asociacijos kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), prašydamos patikslinti Pelno mokesčio įstatymo komentarą dėl MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) lengvatos taikymo. Verslo atstovų teigimu, VMI savo nauju komentaru įtvirtino reikalavimus, kurie technologijų sektoriaus įmonėms yra praktiškai neįgyvendinami, sukuria papildomą administracinę naštą ir užkerta kelią pasinaudoti įstatyme įtvirtinta lengvata.

Asociacijos taip pat prašo aiškiai įtvirtinti, kad naujai suformuluotos komentaro nuostatos nebūtų taikomos 2025 metų mokestiniam laikotarpiui. Pats komentaras buvo paskelbtas tik 2025 m. rugsėjo 26 d., mokestiniams metams jau įsibėgėjus.

Prašoma užtikrinti teisinį stabilumą

Atnaujintame komentare numatyta, kad tais atvejais, kai vykdant MTEP sukurtas turtas yra integruotas į kitą (pagrindinį) turtą, įmonė turi pagrįsti, kokią konkrečią pelno dalį sukūrė būtent MTEP veiklos metu sukurtas turtas. Pasak verslo atstovų, technologijų įmonėms toks reikalavimas dažnai neįgyvendinamas, nes jų kuriamos sistemos – programinės platformos, debesijos infrastruktūros, algoritmai, saugumo sprendimai ar inovatyvūs produktai – veikia kaip vientisos, tarpusavyje glaudžiai susietos technologinės sistemos, ir dažnai sistemos patobulinimai gali lemti.

„Reikalavimas dirbtinai atskirti, kuri konkreti kodo dalis ar technologinis sprendimas sugeneravo kurią pelno dalį, neatitinka technologijų verslo logikos ir realybės. Dažnu atveju MTEP veikla sukuriamas viso produkto konkurencingumo pagrindas, o ne atskiras izoliuotas komponentas. Jei įmonė sukuria naują elektrinį dviratį su inovatyvia baterija, VMI dabar laikosi požiūrio, kad tik nauja baterija yra MTEP rezultatas. Bet elektrinis dviratis be jos būtų tiesiog dviratis, visas produktas dėl jos tampa visiškai nauju produktu“, – atkreipia dėmesį Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė.

Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė teigia, kad tokių situacijų pasitaikys ne viena, o tai tik dar labiau mažins startuolių galimybes pasinaudoti lengvata – jiems tai padaryti buvo nelengva dar iki atnaujinto komentaro.

„Startuoliams iššūkių kelia jau pats MTEP veiklų apibrėžimas, nes praktikoje dažnai nėra paprasta aiškiai atriboti įprastą produkto vystymą nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros. Taip pat lengvatos taikymas reikalauja specifinių kompetencijų ir kruopščiai vedamos dokumentacijos, o jaunos, inovacijas kuriančios įmonės dažnai tam neturi pakankamai resursų. Naujausi pakeitimai dar labiau susiaurina taikymo ribas, didina administracinę naštą ir komplikuoja instrumento veikimą praktikoje“, – pabrėžia G. Verbickaitė.

Verslo atstovai, siekdami kompromiso, pateikė konkrečius atvejus, kada įmonė galėtų, kaip ir anksčiau, pilna apimtimi taikyti aktualias lengvatas. Šių atvejų detalizavimas užkirstų kelią piktnaudžiavimui lengvata, tačiau užtikrintų galimybę sąžiningoms įmonėms taikyti įstatyme nustatytą lengvatą pilna apimtimi, kaip tai ir yra numatęs Įstatymo leidėjas.

Verslo organizacijas taip pat glumina VMI sprendimas taikyti savo naują komentaro projektą į praeitį – naujas VMI komentaras buvo priimtas 2025 m. antroje pusėje, tačiau naujas sąlygas ketinama taikyti mokant pelno mokestį už visus 2025 metus. Tai reiškia, kad metams įpusėjus atsiradęs reguliavimas bus taikomas įmonės veiklai, vykdytai ir iki naujo VMI komentaro atsiradimo. įmonės savo biudžetus ir investicinius sprendimus planuoja visam mokestiniam laikotarpiui iš anksto. Todėl komentaro pakeitimas mokestinių metų eigoje, taikant jį jau 2025 m. rezultatams, kelia teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių klausimų.

Verslo atstovai siūlo aiškiai įtvirtinti, kad naujos komentaro nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną nuo 2026 metų mokestinio laikotarpio.

Fiskalinis poveikis – ribotas

Verslo organizacijos pažymi, kad MTEP lengvata naudojasi palyginti nedaug įmonių, o jų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo. 2024 m. lengvatą taikė 141 įmonė – 40 proc. mažiau nei 2020 m. Valstybės biudžeto „praradimai“ dėl šios lengvatos 2024 m. sudarė apie 26 mln. eurų – tai vos 1,4 proc. visų pelno mokesčio pajamų.

„Siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, svarbu išlaikyti kontrolės mechanizmus. Tačiau reguliavimas turi būti proporcingas. Šiuo atveju didinama administracinė našta sektoriui, kuris generuoja aukštą pridėtinę vertę ir eksportą, o fiskalinis efektas– minimalus“, – sako asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.

Raštą pasirašiusios asociacijos – „Vienaragiai LT“, Lietuvos verslo konfederacija, „Investors’ Forum“ ir INFOBALT – kviečia VMI ir verslo atstovus tęsti dialogą ir rasti sprendimą, kuris užtikrintų tiek mokesčių sistemos skaidrumą, tiek konkurencingą aplinką inovatyviam verslui.

Panašūs įrašai