Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ragina Seimo narius nepritarti įstatymų projektams, kuriais Valstybinei ligonių kasai būtų (VLK) suteiktos išplėstos galios bausti gydymo įstaigas. LVK vertinimu, siūlomi pakeitimai vienose rankose sutelktų pernelyg daug galios, sukurtų interesų konflikto riziką ir galėtų tiesiogiai paveikti pacientų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
VLK šiandien administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, sudaro sutartis su gydymo įstaigomis, tikrina jų veiklą ir praktikoje lemia, kaip taikomos paslaugų apmokėjimo taisyklės. Dabar siūloma šiai pačiai institucijai suteikti dar platesnes poveikio priemonių taikymo galias – nuo baudų iki sutarčių nutraukimo ir dvejų metų draudimo sudaryti naują sutartį.
LVK vertinimu, toks modelis kelia pagrįstų abejonių dėl nešališkumo ir proporcingumo.
„Valstybinė ligonių kasa nėra nuo sistemos santykių nutolusi priežiūros institucija. Ji administruoja PSDF lėšas, sudaro sutartis su gydymo įstaigomis ir pati vertina, kaip tos sutartys vykdomos. Todėl siūlymas suteikti tai pačiai institucijai dar ir plačias baudimo galias reiškia pavojingą funkcijų koncentraciją vienose rankose“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pasak LVK, ypač problemiška tai, kad baudos būtų mokamos į PSDF biudžetą, kurį administruoja pati VLK. Tai reiškia, kad institucija, priimanti sprendimą dėl baudos, kartu administruotų ir fondą, į kurį šios lėšos patektų.
„Ginče tarp VLK ir gydymo įstaigos sprendimą dėl sankcijos turėtų priimti nešališka institucija. Kai ta pati institucija yra ir sutarties šalis, ir fondo administratorė, ir sankcijų skyrėja, kyla akivaizdi interesų konflikto rizika. Tokia sistema negali stiprinti pasitikėjimo nei tarp gydymo įstaigų, nei tarp pacientų“, – teigia A. Romanovskis.
Siūlyme taip pat nėra pakankamai aiškiai apibrėžta, kas būtų laikoma žala PSDF biudžetui. Numatoma, kad už pažeidimą, dėl kurio padaryta tokia žala, galėtų būti skiriama nuo 20 iki 100 proc. žalos dydžio bauda. Tačiau sveikatos sektoriuje ginčai dažnai kyla ne dėl to, ar paslauga pacientui buvo suteikta, o dėl jos deklaravimo, apskaitos ar administracinio vertinimo.
„Jeigu pacientui paslauga buvo faktiškai suteikta, o gydymo įstaiga patyrė realias sąnaudas, visa iš PSDF apmokėta suma negali automatiškai būti laikoma žala. Neaiški žalos sąvoka sudaro prielaidas itin plačiam interpretavimui, o tai yra pavojinga tiek gydymo įstaigoms, tiek visai sveikatos sistemai“, – pabrėžia LVK prezidentas.
Dar viena esminė problema – siūloma nustatyti, kad VLK sprendimų apskundimas nestabdytų jų vykdymo, išskyrus piniginę baudą. LVK vertinimu, tokia tvarka teisę į gynybą galėtų paversti formalia, nes gydymo įstaiga reikšmingas pasekmes patirtų dar iki teismo sprendimo.
„Teisė skųsti institucijos sprendimą turi būti reali, o ne deklaratyvi. Jeigu sutartis su gydymo įstaiga nutraukiama iš karto, o teismas tik vėliau įvertina tokio sprendimo teisėtumą, žala jau gali būti padaryta. Tokiu atveju nukenčia ne tik įstaiga, bet ir pacientai, kuriems gali būti apribotos galimybės tęsti gydymą ar laiku gauti paslaugas“, – sako A. Romanovskis.
LVK pabrėžia, kad siūlomos sankcijos gali turėti tiesioginių pasekmių pacientams. Jei gydymo įstaiga netektų sutarties su VLK ar galimybės ją sudaryti ateityje, pacientų pasirinkimas mažėtų, o paslaugų prieinamumas galėtų dar labiau prastėti.
Kritikos sulaukia ir siūlymas bausti ne tik gydymo įstaigas, bet ir jų vadovus ar kitus atsakingus asmenis, įskaitant gydytojus. LVK vertinimu, tai didintų įtampą sveikatos sistemoje ir kurtų papildomą spaudimą medikams.
LVK taip pat pabrėžia, kad tokio masto pakeitimai negali būti priimami be išsamaus poveikio vertinimo. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad specialistų vertinimų ir išvadų projektų rengimo metu negauta, tačiau kartu teigiama, kad neigiamų pasekmių nenumatoma.
„Sankcijos iki 100 proc. žalos dydžio, sutarčių nutraukimas, dvejų metų draudimas sudaryti naujas sutartis ir asmeninė vadovų ar gydytojų atsakomybė yra itin reikšmingi pokyčiai. Teigti, kad tokios priemonės neturės neigiamų pasekmių, neatlikus realaus poveikio vertinimo, yra neatsakinga“, – pabrėžia A. Romanovskis.
LVK ragina Seimo narius nepritarti šių projektų pateikimui ir grąžinti juos iš esmės tobulinti. LVK nuomone, kontrolė sveikatos sistemoje yra būtina, tačiau ji turi būti aiški, proporcinga, nešališka ir užtikrinanti realią teisę į gynybą.
„Valstybė turi stiprinti sveikatos sistemos skaidrumą, tačiau siūlomas modelis veda priešinga kryptimi. Kai viena institucija pati administruoja lėšas, pati aiškina taisykles, pati ginčijasi su gydymo įstaigomis ir pati skiria sankcijas, tai nebėra skaidrumas. Tai yra galios koncentracija, kuri kelia riziką gydymo įstaigoms, medikams ir pacientams“, – sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
