Lietuvos verslo konfederacijai (LVK) bendradarbiaujant su verslo atstovais parengtos ir atnaujintos profesinio mokymo programos bei joms skirtos mokymosi priemonės duoda labai aiškiai matomų rezultatų. Taip tvirtina modulinių programų sveikatos sektoriuje rengėjai, kurie džiaugiasi palaikymu iš visų partnerių bei pabrėžia – vienas geriausių dalykų yra tai, jog buvo atverti vartai daugumai profesinių mokyklų, kuriose dabar randasi programos su aiškiai matomu specialistų poreikiu.
„Iki šiol mokymo programos buvo suskaidytos į dalykus ir kiekvienas mokytojas turėjo savo gabalėlį. Pavyzdžiui, kirpėjo programoje vienas turėjo plaukų šukavimą, kitas bazinius kirpimus ir t.t. Dabar moduliai yra ženkliai stambesni ir viename modulyje dirba ne vienas, ne du, o kartais net penki mokytojai. Pirmiausia jie turi suderinti savo veiksmus – kas, po ko, kokia tema eis ir kokio siekiama galutinio rezultato. Bet svarbiausia yra tai, kad visos šios temos turi atvesti į vieną ar kelias kompetencijas.
Mokymo prasme turinys tapo sudėtingesnis, bet mokiniui jis tapo aiškesnis, kadangi tiksliau žinoma, kokią kompetenciją/as jis įgis po kiekvieno modulio“, – teigia prie sveikatos sektoriaus modulinių programų rengimo prisidėjęs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorės pavaduotojas ugdymui Tomas Darbutas.
Atnaujintos buvo kirpėjo ir kosmetiko, o naujai parengtos vizažisto, masažuotojo ir paramediko modulinės profesinio mokymo programos.
Anot modulinių programų rengėjų, masažuotojo ir paramediko programoms reikėjo skirti daugiausia laiko, nes jos turėjo būti derinamos ne tik su Lietuvos Respublikos (LR) švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet ir su LR sveikatos apsaugos ministerija bei LR krašto apsaugos ministerija. Šios programos turėjo visiškai atitikti reikalavimus, kurie nustatyti medicinos normose.
Visos naujos ir atnaujintos programos išsiskiria tuo, jog yra orientuotos ne tik į bazines žinias bei gebėjimus, bet ir praktiką.
„30 proc. yra teorinės, o 70 proc. – praktinės žinios. Kai kur pradedama nuo praktikos tam, kad mokinys įsivaizduotų, kokių jam teorinių žinių reiks, kad galėtų tuos praktinius įgūdžius įgyvendinti. Yra skirtos konkrečios valandos atlikti praktiką darbdavių organizacijose ir mes stengiamės mokiniui iš karto parodyti ne tik, kiek klasėje galima išmokti, tačiau iš karto supažindinti su realia darbo vieta.
Mokinys privalo žinoti, kokia yra įranga darbo vietoje, koks bendravimo poreikis, kiek reikia psichologinių, specialybinių žinių. Juk kai išeinama į darbo rinką pas darbdavį, klientas sutinkamas nuo pat pradžių. Su klientu reikia bendrauti, o kiekvieno poreikiai skirtingi. Dėl to, kai daugiau orientuojamės į praktiką, atsiranda didesnė įvairovė, didesnės galimybės išmokti svarbiausių dalykų“, – mintimis dalijasi T. Darbutas.
Visos profesinės mokyklos, kurios vykdė kirpėjo ir kosmetiko profesines programas, vykdo jas iki šiol, tik po atnaujinimo jos tapo trumpesnės. Masažuotojo ir visažisto programos vykdomos nuo praėjusių metų, o paramediko programa, kaip nauja modulinė programa, startuos tik šiemet, nuo rugsėjo pirmosios. Tikimasi, kad turima patirtis su kitomis modulinėmis profesinio mokymo programomis leis užtikrinti aukščiausią mokymo(si) kokybę naujai vykdomoms programoms.
